Kasmet balandžio 7 dieną yra minima Pasaulinė sveikatos diena. Šios dienos minėjimas – unikali galimybė atkreipti politikų, visuomenės ir suinteresuotų institucijų dėmesį į aktualią sveikatai problemą, skatinti bendradarbiavimą, ieškoti neatidėliotinų sprendimų, naudingų viso pasaulio žmonių sveikatos stiprinimui.
2015 metų Pasaulinės sveikatos dienos tema ,,Maisto sauga“. Šiais metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) siekia atkreipti žmonių, dirbančių įvairiuose valdžios sektoriuose, ūkininkų, gamintojų, mažmenininkų, sveikatos priežiūros specialistų, taip pat vartotojų, dėmesį į maisto saugos svarbą. PSO duomenimis, kasmet nesaugus maistas nusineša maždaug 2 milijonus žmonių (daugiausia vaikų) gyvybių. Daugiau nei 200 ligų – nuo viduriavimo iki vėžinių susirgimų, yra sukeliamos maiste esančių kenksmingų bakterijų, virusų, parazitų bei cheminių medžiagų. Dėl maisto gamybos, paskirstymo ir vartojimo bei aplinkos pokyčių, naujų ir esančių patogeninių mikroorganizmų atsiradimo, antimikrobinio atsparumo maisto saugai nuolat yra iškilęs pavojus ir tai kelia iššūkius maisto saugos sistemai.
Minint Pasaulinę sveikatos dieną devizu ,,Maisto sauga“ – PSO akcentuoja, kad maisto sauga turi būti užtikrinta visoje maisto grandinėje „nuo lauko iki stalo“ ir pabrėžia kiekvienos šios grandinės subjektų atsakomybę – nuo ūkininkų ir gamintojų iki pardavėjų ir pačių vartotojų. PSO, siekdama užtikrinti maisto saugą, visiems tvarkantiems ir ruošiantiems maistą, primena kelias pagrindines praktines rekomendacijas:
a) palaikyti švarą;
b) atskirti žaliavas nuo pagaminto maisto;
c) gaminti maistą atsakingai;
d) laikyti maistą saugioje temperatūroje;
e) naudoti saugų vandenį ir žaliavas.
Taip pat, PSO atkreipia dėmesį, kad labai svarbu garantuoti ir stiprinti maisto saugą tarptautiniu lygiu, kadangi kelionių ir prekybos mastų augimas smarkiai didina taršos plitimo galimybes.
Visame pasaulyje didėjant aplinkos taršai, pastaraisiais dešimtmečiais ypatingas dėmesys kreipiamas į maisto produktų saugos bei kokybės užtikrinimą visose šalyse.
Lietuvos Respublikos Maisto įstatyme įrašyta, kad ,,maisto sauga – šio įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytų maisto ir jo tvarkymo reikalavimų visuma, užtikrinanti, kad vartojant maistą įprastomis, gamintojo nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti vartojimo sąlygomis, įskaitant ir ilgalaikį vartojimą, nebus jokios rizikos vartotojų sveikatai ar gyvybei arba ji bus ne didesnė negu ta, kuri teisės aktuose nustatyta kaip leidžiama bei laikoma atitinkančia aukštą vartotojų apsaugos lygį“.
Lietuvoje, siekiant užtikrinti maisto produktų saugą ir kokybę, teisės aktų nustatyta tvarka valstybinę maisto saugos ir kokybės kontrolę vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri taip pat atlieka kitas funkcijas, kurias reglamentuoja Maisto ir kiti įstatymai bei teisės aktai. (ŽR. plačiau http://vmvt.lt/ )
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Maisto įstatymo 9 straipsnio nuostatomis, Sveikatos apsaugos ministerija pagal savo kompetenciją nustato šiuos moksliškai pagrįstus, rizikos žmogaus sveikatai įvertinimu paremtus privalomuosius reikalavimus: didžiausių leistinų teršalų koncentracijų maiste, maisto priedų ir maisto medžiagų saugos, specialios mitybos, apšvitinto, genetiškai ar kitaip pakeisto, naujai sukurto ar neįprastai ruošto maisto saugos, su maistu besiliečiančių gaminių saugos, maisto higienos, bendrų rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistemos maisto tvarkymo vietose diegimo, koordinuoja maisto saugos ir gyventojų mitybos gerinimo, su maistu susijusio sergamumo mažinimo politikos įgyvendinimą; rengia ir tvirtina maisto saugos ir gyventojų mitybos gerinimo programas, atlieka gyventojų mitybos, maisto saugos, susijusios su gyventojų sveikata, su maistu susijusio sergamumo stebėsenas (monitoringus); ugdo sveikos mitybos įgūdžius, atlieka kitas funkcijas, kurias reglamentuoja įstatymai bei kiti teisės aktai.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informacija
English