Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad 1987 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja birželio 26-ąją paskelbė Tarptautine kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda diena. Narkomanija – viena iš svarbiausių bei opiausių problemų, itin paplitusių šiuolaikinėje visuomenėje. Ne veltui jau žengdama į dvidešimt pirmąjį amžių Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja nusprendė vieną datą skirti būtent kovai su šia problema.

Istorijoje visuomet buvo gausu karų ir mūšių, kai žūdavo tūkstančiai žmonių. Deja, šiandien, gyvendami moderniojoje visuomenėje, mes prarandame ne ką mažiau tiek jaunų, tiek pagyvenusių žmonių, patekusių į narkotikų pinkles. Mes kiekvieną dieną skaičiuojame narkotikų lauke prarastas gyvybes bei kiekvieną dieną sužinome kraupias istorijas apie tiesiog gatvėje užgesusius jaunus žmones, kurie pasidavė klastingam reiškiniui – narkomanijai. Stereotipinis narkomano įvaizdis – neturintis namų, dažnai sėdėjęs kalėjime už sunkius nusikaltimus, išsekusios bei susenusios išvaizdos žmogus. Tačiau verta pabrėžti, kad tai tik viena žmonių, įklimpusių į narkotikų liūną, kategorija. Tenka pripažinti, kad daugybė žymių bei talentingų žmonių – aktorių, muzikantų ir netgi politikų – kankinasi ir negali gyventi be narkotikų dozės ar netgi yra mirę nuo jų vartojimo. Tad narkomanas – ne vien nesvarbus ir visuomenės atstumtas žmogus. Dažnai tai mylima ir gerbiama asmenybė. Vienaip ar kitaip, išsivysčius priklausomybei nuo narkotikų, žmogus žengia nebe į priekį, o tiktai atgal. Psichinė, fizinė ir socialinė žala ignoruojama, nes nuolat mąstoma, kaip įsigyti narkotikų, juos vartoti ir būti nuo jų apsvaigusiam, t. y. pasiekti tam tikrą intoksikacijos būseną.
Kova su narkomanija turi būti suprasta kaip tikra kova. Mūšis, kuriame mes ne prarandame, o, atvirkščiai, išsaugome gyvybes. Nesvarbu, ar žmogus jaunas ir sveikas, ar senas ir pasiligojęs. Tačiau tai yra asmenybė, kuri gali pasitarnauti pasauliui. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja tai suprato kiek daugiau nei prieš dvidešimt metų. Tai turime suprasti ir mes. Visas pasaulis, ne tik su narkomanija kovojantys specialistai, turi susitelkti į šį tikslą. Tik kompleksiškai ir nuolat kovodami su narkomanija bei taikydami prevencines priemones mes pajėgsime išsaugoti taip svarbias gyvybes.
Verta pabrėžti, kad viltis niekada nemiršta – kova su narkomanija, kad ir kokia sunki yra, visgi duoda teigiamų rezultatų. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitoje, išleistoje 2015 metais, galime atrasti daugybę naujų pozityvių ir rankų šioje kovoje nenuleisti skatinančių tendencijų: heroino vartojimo paplitimas mažėja, jei 2007 m. besigydančiųjų pirmą kartą dėl su heroinu susijusių problemų užregistruota 59000, tai 2013 m. – 23000. Manoma, kad vienas iš sėkmės veiksnių, dėl ko mažėja probleminių narkotikų vartotojų, gerėja hepatito C gydymo rezultatai bei nedaugėja naujų ŽIV atvejų – taikomas pakaitinis gydymas opioidiniais vaistais ir žalos mažinimo programų vykdymas. Visgi nepaisant padarytos pažangos, būtinas nuolatinis budrumas, nes narkotikų rinka globalizuota, sparčiai kinta naujų narkotikų paklausa ir pasiūla internete.
Heroinas – itin pragaištingas narkotikas, gana greitai pražudantis gyvybę. Galbūt jo siaubingumas palaipsniui skatina ir pačius į narkotikų liūną įkliuvusius žmones laikytis atokiau nuo šios narkotinės medžiagos ir rinktis naujas, teisės aktais nekontroliuojamas psichoaktyviąsias medžiagas (angl. new psychoactive substance, toliau – NPS). NPS – grynos formos ar ruošiami nauji narkotikai ar nauji psichotropiniai narkotikai, kurie neįtraukti į 1961 m. Jungtinių Tautų bendrąją narkotinių medžiagų bei į 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvencijas. NPS kelia pavojų žmonių sveikatai panašiai kaip medžiagos, išvardytos minėtų konvencijų sąrašuose. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras oficialiai pranešė, jog šiuo metu užregistruota 450 NPS. Be to, pastebima NPS rinkos augimo tendencija Europoje, ypač per pastaruosius trejus metus: 2012 m. užregistruotos 73; 2013 m. – 98; 2014 m. – 101, 2015 m. – jau 40 NPS.
NPS neaplenkia ir Lietuvos rinkos: šių medžiagų pasiūla ir paklausa didėja ir pas mus. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, 2005 m., 2007 m. bei 2009 m. valstybinės laboratorijos nustatė po 1 NPS Lietuvos vidaus rinkoje, 2013 m. – 44 NPS, 2014 m. – 32. Šios medžiagos parduodamos kaip narkotikų pakaitalas specializuotose internetinėse parduotuvėse ir neskirtos žmonių vartojimui. NPS gali būti parduodamos kaip druskos (vonioms), tabletės, suktinės, žoliniai mišiniai, milteliai. Pavojingiausia tai, kad NPS koncentracija yra labai didelė ir kenksmingas poveikis organizmui daug kartų stipresnis nei kitų neteisėtų narkotikų, kurie kontroliuojami teisės aktais. Akivaizdu, kad tai kelia rimtų ne tik sveikatos, bet socialinių ir teisinių problemų.
Šiuo metu kokainas yra vienas iš stimuliuojančių narkotikų lyderių Europoje. Visgi galima pastebėti, jog Europoje kokaino paplitimas mažėja ir nemaža dalis narkomanų renkasi sintetinius stimuliantus.
Kanapės tebėra Europos Sąjungoje (toliau – ES) labiausiai vartojamas narkotikas, juo svaiginasi šešis kartus daugiau ES valstybių gyventojų nei kokainu. 2006–2013 m. ES statistiniai duomenys rodo, daugiausiai besigydančiųjų nuo narkomanijos kanapes nurodo kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios jie tapo priklausomi nuo kitų narkotikų bei teko gydytis priklausomybę. Net penktadalis suaugusių (15–64 metų) europiečių nors kartą gyvenime yra bandę kanapių, 19,3 mln. suaugusių vartojo per pastaruosius 12 mėnesių, iš jų 14,6 mln. buvo jaunimas nuo 15 iki 34 metų. Lietuvoje kanapių vartojimo lygis yra dvigubai žemesnis nei ES, visgi, tyrimų duomenimis, bent kartą kanapių paragavo apie 20 proc. 15–16 metų moksleivių. Didelė dalis jaunimo renkasi kanapes, teigdami, jog šis narkotikas yra puikus cigarečių pakaitalas beveik niekaip neprisidedantis prie organizmo žalojimo. Verta pabrėžti, kad jie smarkiai klysta: nustojus vartoti tabaką, organizmas po tam tikro laiko sugeba išsivalyti nuo toksinių medžiagų, o bent kartą pabandyta marihuanos suktinė užteršia organizmą ilgą laiką neišsivalančiais nuodais.
Tad kova su kanapių propaguotojais, platintojais bei gamintojais privalo būti vienas esminių tikslų. Pagrindinė mokyklos specialistų, vykdančių narkotikų prevenciją, užduotis – laiku padėti paaugliui išsiugdyti neigiamą nuostatą narkotikų atžvilgiu. Didelė tikimybė, kad moksleivis, priešiškai nusiteikęs narkotikų vartojimui, nebandys ir nevartos jų niekada.
Kalbant apie Lietuvą, verta pabrėžti, kad narkotikų vartojimas mūsų šalyje neperžengia alkoholio ir cigarečių vartojimo paplitimo bei nėra toks dažnas kaip Vakarų Europoje. Tačiau turint omeny, kad Lietuva yra ES (laisvo sienų kirtimo erdvė) narė, vis aktyviau propaguojanti vakarietiškas vertybes, kova su narkotikų vartojimu mūsų šalyje privalo būti itin aktyvi bei nenuilstanti.

Informacijos šaltinis:

www.smlpc.lt