Savaitgalį Lietuvoje įsivyraus karščiai. Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai pataria vasaros malonumais mėgautis saikingai ir atsakingai. Ypač tam jautrūs yra maži vaikai, pagyvenę žmonės ir sergantys lėtinėmis ligomis.

Vasaros metu ypač dažnai pasitaiko odos nudegimai, perkaitimas, šiluminis ir saulės smūgis.  Perkaitimo negalavimai: gausus prakaitavimas, raumenų mėšlungis, silpnumas, pykinimas, galvos skausmas, dažnas pulsas, mieguistumas. Jei šie požymiai nepraeina per valandą, reikia kreiptis į gydytoją. Laiku nesuteikus pagalbos, žmogų gali ištikti šiluminis smūgis. Perkaitimas dažniausiai ištinka vyresnio amžiaus žmones, turinčius aukštą kraujospūdį (požymiai gali pasireikšti po kelių dienų). Kai kūnas prakaituoja, tačiau nesugeba išgarinti šilumos, ima sparčiai kilti temperatūra ir gali ištikti gyvybei pavojingi šiluminis ar saulės smūgis.

Kuo pasireiškia saulės smūgis?

Saulėtomis vasaros dienomis, nedėvint galvos apdangalo, gali ištikti saulės smūgis,  kurio metu vargina galvos skausmas, svaigimas, aukšta temperatūra, silpnumas, pykinimas, vėmimas, zvimbimas ausyse, mirgėjimas akyse, išbalusi oda, šaltas prakaitas, sąmonės netekimas.

Kaip elgtis ištikus šilumos ar saulės smūgiui?

Būtinai kvieskite medikus! Nukentėjusįjį paguldykite vėsioje vietoje, šešėlyje. Vėsinkite

kūną – uždėkite vėsų drėgną rankšluostį ant galvos, nurenkite, apšlakstykite vėsiu vandeniu, suvyniokite į šaltu vandeniu sudrėkintą antklodę. Kai temperatūra nukris iki 37,5ºC, drėgną antklodę pakeiskite sausa. Duokite nukentėjusiajam daug gerti. Jokiu būdu negalima vartoti alkoholinių gėrimų!

Karštomis dienomis:

  • Dėvėkite natūralaus pluošto (lino, medvilnės, šilko), laisvus, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą drabužius;
  • Venkite drabužių iš sintetinių audinių;
  • Renkitės šviesiais drabužiais, kad jie atspindėtų saulės spindulius;
  • Avėkite odinę avalynę;
  • Pridenkite galvą apdangalu ar dėvėkite kepurę;
  • Dėl galimo kenksmingo ultravioletinių spindulių poveikio ragenai, lęšiukui ir akių tinklainei, būtinai įpraskite nešioti akinius nuo saulės su specialiu apsauginiu ultravioletinių spindulių filtru.

Vanduo

  • Gerkite daug skysčių. Ypač naudingas mineralizuotas vanduo, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys.
  • Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.

Maistas

  • Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgykite daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų maisto produktų, vaisių ir daržovių.
  • Venkite greitai gendančių produktų –pieno ir jo gaminių, karštai rūkytų mėsos, žuvies gaminių, kremais pagardintų pyragaičių ir tortų. Taip pat į iškylą nereikėtų imti įvairiausių riebių padažų. Karštą vasaros dieną turėtume vengti ir sūrių maisto produktų. Ką tik pagamintą maistą, kurio nesiruošiate iškart valgyti, į šaldytuvą dėkite iškart vos tik jis nustos garuoti.

Apsaugos priemonės nuo saulės

  • Svarbiausia, kad priemonė nebūtų pasenusi, todėl atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką. Pasirinkite tinkamiausią apsaugos nuo saulės rodiklį, jis žymimas raidėmis SPF. Šalia pateikiami skaičiai (dažniausiai nuo 15 iki 50) parodo, kokio stiprumo jis yra.
  • Kremą nuo saulės tepkite prieš 15–30 min. iki išėjimo į lauką, nes ji turi įsigerti į odą, turi pradėti veikti veikliosios medžiagos. Nevertėtų ja teptis ir prieš valandą, nes tada sutrumpės saugaus buvimo saulėje laikas. Net jei apsauginis kremas yra atsparus vandeniui, išsimaudžius, gausiai prakaituojant, dalis jo nusiplauna.

Higiena

  •  Prieš ruošdami maistą, visada nusiplaukite rankas. Rankas plaukite ir maisto ruošimo metu, ypač tada, kai tvarkote žalią mėsą, paukštieną arba žuvį, bei tada, kai pradedate dirbti su kitais maisto produktais, pavyzdžiui, ruošiate salotas. Nusiplaukite rankas ir prieš valgį.
  • Jei stovyklaujate ir nėra vandens įrenginių kur galima nusiplauti rankas, naudokite drėgnas antiseptines servetėles.

Visuomenės sveikatos specialistė Aušra Šukaitienė