antibioticNuo 2008 m. kasmet lapkričio 18 d. minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. Pagrindinis šios dienos tikslas – informuoti visuomenę kada ir kaip vartoti antibiotikus, pabrėžti atsakingo požiūrio svarbą gydantis šiais vaistais. Šiuolaikinėje visuomenėje antibiotikai tapo panacėja. Net iki dabar žmonės tiki jų neišsenkama galia gydant įvairius infekcinius susirgimus. Tačiau antibiotikai nėra vaistai nuo visų ligų.

Taigi, kas iš tiesų yra antibiotikai ir kada juos vartoti?

Antibiotikai (gr. anti – prieš, biotikos – gyvybinis) yra vaistinės medžiagos, kurios naikina bakterijas arba slopina jų augimą ir dauginimąsi. Tai vaistai skirti gydyti bakterines infekcijas. Ne visi antibiotikai kovoja su visomis bakterijomis. Egzistuoja daugiau nei penkiolika skirtingų klasių antibiotikų, kurie skiriasi savo chemine struktūra bei poveikiu bakterijoms. Vienas antibiotikas gali kovoti tik su viena arba keletu bakterijų rūšių. Jie visiškai neveikia virusų. Virusinėms infekcijoms gydyti naudojami antivirusiniai preparatai.

Racionalaus antibakterinių vaistų vartojimo principai.

Gydymo antibiotikais tikslas – sunaikinti bakterijas infekcijos vietoje. Antibiotikai gali būti vartojami tiksliai žinant infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą (specifinis antibiotikų vartojimas) arba numatant galimą sukėlėją ir jo jautrumą (empirinis antibiotikų vartojimas). Profilaktiškai antibakteriniai vaistai vartojami tik tais atvejais, kai profilaktikos efektyvumas yra įrodytas:

  • chirurgijoje, siekiant sumažinti chirurginių žaizdų infekcijų riziką;
  • po kontakto su pavojinga infekcine liga sergančiu ligoniu, pvz. meningokokine infekcija.

Idealiu atveju antibiotikai skiriami nustačius infekcijos sukėlėją (imamas pasėlis iš uždegimo židinio) ir jo jautrumą antibiotikams (daroma antibiotikograma). Labai svarbu užtikrinti maksimalų gydomąjį poveikį, vartojant siauro veikimo spektro, saugų ir ekonomišką antibakterinį vaistą. Neracionaliai paskyrus antibakterinį gydymą ligonis ilgiau nesveiksta, liga gali progresuoti ar įgauti lėtinę eigą. Gali būti maskuojama sunki infekcija, todėl ligoniui nesveikstant sunkiau nustatoma tiksli ligos bakteriologinė diagnozė (sukėlėjas) ir parenkamas tinkamiausias gydymas.

Kuo pavojingi antibiotikai?

Antibiotikai – nuostabūs vaistai, jeigu jie teisingai ir tikslingai naudojami. Neracionalus jų vartojimas gali sukelti daug problemų.

  • Visada reikia prisiminti, kad antibiotikai veikia ne tik tą bakteriją, kurią norime sunaikinti, bet ir gerąsias žmogaus mikrofloros bakterijas (žarnyno, odos), sukeldami disbiozę. Koks bus šių pokyčių mastas priklauso nuo keleto veiksnių: vaisto veikimo spektro, dozės, gydymo trukmės ir kt.
  • Neteisingas antibiotikų vartojimas sukelia pašalinius reiškinius: pažeidžia klausą, inkstus, kepenis ir kt. Galimos ir alerginės reakcijos.
  • Netikslingas plataus veikimo antibiotikų vartojimas, netinkamai parinktos vaistų dozės (per mažos) ar vartojimo trukmės, savigyda bei perteklinis jų vartojimas gyvulininkystėje, žemdirbystėje ir žuvininkystėje skatina atsparių antibiotikams bakterijų vystymąsi. Bakterijos yra gyvi mikroorganizmai, kurie stengiasi išgyventi ir sukuria apsauginius mechanizmus savo viduje prieš antibiotiko veikimą. Šiuos mechanizmus jos perduoda viena kitai – todėl atsparių bakterijų skaičius vis didėja. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog nėra nei vienos bakterijų rūšies, kuri negalėtų tapti atsparia, kaip ir nėra nei vieno antibiotiko, kuriam nebūtų atsparių bakterijų. Tai rimta sveikatos problema, nes atsparios antibiotikams bakterijos lengvai plinta visuomenėje – perduodamos šeimos nariams ir kitiems žmonėms. Jų sukeltas infekcijas gydyti daug sunkiau, kartais net neįmanoma. Ypač padėtis blogėja atsirandant naujoms bakterijų atmainoms, kurios yra atsparios keliems antibiotikams tuo pat metu. Tokios bakterijos galiausiai gali tapti atsparios visiems žinomiems antibiotikams. Tokiu būdu grįžtume į laikmetį, kai dar nebuvo antibiotikų, kai organų transplantacija, vėžio chemoterapija, intensyvioji slauga ir kitos gydomosios procedūros taptų neįmanomos. Daugėja paprastų anksčiau sėkmingai antibiotikais gydytų ligų, kurių šiandien vaistai nebeįveikia. Jei situacija nesikeis, specialistai prognozuoja, kad po  6-7 metų sunkiai pagydoma liga gali tapti net gonorėja, o ką jau bekalbėti apie tuberkuliozę, kurios atsparumas antibiotikams auga kaip ant mielių. Išplistų bakterijų sukeltos ligos, kurioms išgydyti neturėtume vaistų, ir jos baigtųsi mirtimi. Daugelis iš mūsų tikimės, kad bus sukurti nauji antibiotikai, pakeičiantys nebeveiksmingus. Tačiau naujo antibiotiko sukūrimas trunka daug laiko (apie 10 metų), o pats sukūrimo procesas labai brangus. Užtenka 3 mėnesių, kad bakterija taptų atspari naujam sukurtam antibiotikui. Taigi, atsparumo antibiotikams problema šiuo metu kelia didžiulę grėsmę visuomenės sveikatai. Tik užkirtus kelią atsparių bakterijų atsiradimui ir plitimui išlaikysime antibiotikus efektyvius ateinančioms kartoms.

Atmintinė kaip ir kada vartoti antibiotikus

  • Jei įmanoma išvengti infekcijų skiepais – pasiskiepykite.
  • 80 proc. užkrečiamų ligų plinta per rankas, todėl laikykitės higienos ir to mokykite savo vaikus – tai padės išvengti infekcijų.
  • Nevartokite antibiotikų, jei sergate ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu, esant šaltkrėčiui. Apie 90 proc. visų peršalimo ligų sukelia kvėpavimo takus pažeidžiantys virusai, kurių antibiotikai neveikia. Antibiotikai nemažina temperatūros ir nemalšina skausmo.
  • Nevartokite antibiotikų, skirtų kitam žmogui. Kaip ir dauguma vaistų, antibiotikai skiriami individualiai net ir identiškos diagnozės atveju.
  • Visada vartokite antibiotikus pagal gydytojo receptą, o ne likučius arba antibiotikus, parduodamus be recepto.
  • Vartodami antibiotikus laikykitės gydytojo nurodymų ir nenutraukite jų vartojimo, nors ir pasijutote geriau – išgerkite visus gydytojo paskirtus antibiotikus.

 Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, jei šiandien nesiimsime veiksmų, rytoj neturėsime vaistų. Todėl antibiotikų efektyvumo išlaikymas – kiekvieno mūsų rankose, vartokime juos atsakingai!

 

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Reda Tamošaitienė