Apie prasidėjusią žiemą liudija ne tik atvėsęs ir žvarbus oras, bet ir dažni rudens ir žiemos palydovai – virusiniai susirgimai. Vienas iš žinomų karvedžių yra pasakęs, kad norint įveikti priešą, reikia jį geriau pažinti, tada ir baimės bus mažiau. Taigi, susipažįstame – gripas, ir pabandome išsiaiškinti, ar šis mūsų sveikatos priešas pelnytai vadinamas siaučiančiu ir neįveikiamu.

          Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuriai būdinga staigi ligos pradžia, karščiavimas, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Simptomai vyrauja nuo švelnių iki aštrių. Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmetinės gripo epidemijos Lietuvoje kyla gruodžio – vasario mėnesiais. Kasmet užregistruojama vidutiniškai 100 tūkstančių susirgimų gripu, apie 400 tūkstančių – ūmia viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Gripas sukelia komplikacijas ir pagreitina kitų susirgimų eigą. Komplikacijos gali apimti virusinį ir bakterinį plaučių uždegimą, sinusų infekcijas, vidurinės ausies uždegimą ar apsunkinti ankstesnes sveikatos problemas: astmą, širdies nepakankamumą, netgi išprovokuoti mirtį. Nežiūrint į tai, jog medicinos mokslo pažanga pastaruoju metu – akivaizdi, maždaug 10 proc. sergančiųjų gripu nustatoma labai sunki gripo forma, o 2 proc. ligonių – net miršta. Gripu gali susirgti bet kuris asmuo. Didesnė rizika susirgti gripu gresia vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiesiems cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių bei širdies ligomis, bei asmenims su imuninės sistemos sutrikimais. Gripu galima užsikrėsti nuo užsikrėtusio ir sergančio žmogaus. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda aplinkos ore, nusėda ant aplinkos paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Užsikrėtęs gripo virusu, žmogus suserga per 24–72 val.

           Jokių ligų negalima „pravaikščioti“, ypač gripo. Kaip gydytis susirgus gripu geriausiai gali patarti gydytojas, tačiau pabandyti užkirsti kelią ligai galima stiprinant imuninę sistemą, laikantis bendrųjų profilaktikos patarimų:

  • dažnai plauti rankas;
    • vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;
    • vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
    • kosint ir čiaudint prisidengti burną;
    • neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;
    • gerai vėdinti patalpas.

            Kol kas skiepijimas yra vienintelė efektyvi priemonė, apsauganti nuo gripo. Šiuolaikinių skiepų efektyvumas siekia nuo 70 iki 95 proc., priklausomai nuo žmogaus amžiaus ir imuniteto būklės. Skiepytis reikėtų rudenį, kad žmogaus organizme iki epidemijos pradžios suspėtų susidaryti reikiamas imunitetas. Papildomai prie to, ką paskirs gydytojas galima naudoti ir kitus gydymo metodus, kuriuos siūlo liaudies medicina ir pataria dauguma gydytojų. Gripo prevencijai svarbu nuosekliai grūdintis: kasdien mankštintis prie atviro lango ar, dar geriau, pasivaikščioti, pabūti lauke bet kokiu oru. Labai svarbu valgyti daug česnakų ir svogūnų, kitų vaisių ir daržovių, ypač turinčių daug vitamino C. Ne mažiau imuninei sistemai šaltuoju metų laiku svarbu ir geras poilsis, visavertis miegas.

          Taip pat imunitetą stiprinti padeda gera nuotaika! Pasistenkite savo gyvenimą pripildyti teigiamomis emocijomis. Bendraukite, atraskite laiko malonumams, sutelkite dėmesį į džiugias smulkmenas.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Jolanta Legavičienė