Visuomenės sveikatos specialisto 2023-2024m.m. veiklos planas.pdf

Kraujavimas , stabdymo būdai, žaizdų tvarstymas

Lapkričio 15 dieną Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje vyko integruota biologijos pamoka „Kraujavimas, stabdymo būdai, žaizdų tvarstymas“. Kartu su biologijos mokytoja Rimute Lazdauskiene ir sveikatos specialiste Rasa Stumbriene su I kl. mokiniais buvo išsiaiškinta kokią reikšmę mūsų organizme atlieka kraujas ir kas atsitinka, jei žmogus netenka didelio kiekio kraujo. Nukraujavusiam žmogui sutrinka gyvybiškai svarbių organų veikla, gali ištikti šokas, žmogus gali mirti. Todėl kiekvienas iš mūsų turime žinoti, ką tokiu atveju reikėtų daryti. Išsiaiškinome su mokiniais kokie yra kraujavimo stabdymo būdai: užspaudimas pirštais, ranka ( tiesioginis užspaudimas, būtina kiekvienu atveju užsimauti gumines pirštines), galūnės pakėlimas, spaudžiamasis tvarstis ir kai nepavyksta sustabdyti išorinio kraujavimo spaudžiamuoju tvarsčiu, naudoti turniketą. Mokiniai praktiškai tai atliko. Po to mokiniai pristatė savo nelaimės įvykiu imituojančias žaizdas. Pamokoje buvo naudota ne mažiau kaip 70% priemonių, gautų iš projekto „Šakių, Vilkaviškio ir Kazlų Rūdos savivaldybių ugdymo įstaigų sveikatos kabinetų aprūpinimas metodinėmis priemonėmis LT03-2-SAM-KO1- 001“ (Žaizdų modelis). Mokiniai praktiškai atliko užduotis.

Visuomenės sveikatos specialistė rasa Stumbrienė

Vilkaviškio r. Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje vyko akcija “Individuali kūno sandaros analizė su TANITA – MC -580 kūno sudėties analizatoriumi”. Į gimnaziją atvyko visuomenės sveikatos biuro specialistė Edita Jankienė, kuri ir atliko kūno sudėties analizės tyrimus profesionaliu „TANITA“ analizatoriumi. Tai lengvas, greitas ir tikslus būdas daugiau sužinoti apie savo kūno sudėtį ar padidinti motyvaciją, keisti savo gyvenimo būdą. Prietaisas parodo viso kūno duomenis. Kiekvienas gavo kūno sandaros analizės atmintinę, kurioje įvertinti gauti rezultatai parodė, ką reikėtų keisti savo gyvensenoje.

Vanduo yra būtinas gyvybei. Netgi teigiama, kad gyvybė Žemėje kilo iš vandenyno. Žmogus be maisto išgyvena savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens gali mirti per keletą dienų. Vanduo sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį – apie 60-70 procentų. Netekęs apie 12-20 procentų vandens, organizmas žūsta apsinuodijęs savo paties apykaitos produktais. Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Organizmui senstant, vandens audiniuose mažėja – tai susiję su lėtėjančia medžiagų apykaita. Jokia kita medžiaga neatlieka tiek daug įvairiausių žmogaus organizmo funkcijų kaip vanduo. Vandens trūkumas pasireiškia labai greitai, simptomai atsiranda trūkstant vos 1 procento vandens. Dehidracijai tęsiantis, gresia pavojus širdies – kraujagyslių, kvėpavimo ir termoreguliacinės sistemos veiklai.

Nepamirškime mėgautis vandeniu kiekvieną dieną.