Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai primena, kad kiekvienais metais Kovo 24-ąją minima Pasaulinė tuberkuliozės diena. Vienas iš pagrindinių šios dienos tikslų yra didinti visuomenės informuotumą apie tuberkuliozės poveikį sveikatai bei galimybes atlikti prevencinius tuberkuliozės tyrimus šiai klastingai ligai diagnozuoti. 1882 m. kovo 24 d. vokiečių mokslininkas dr. Robertas Kochas Berlyno fiziologų draugijos posėdyje paskelbė atradęs bakteriją, kuri sukelia tuberkuliozę ir, kad tuberkuliozė yra infekcinė liga, šis atradimas atvėrė kelią tuberkuliozės diagnostikai ir gydymui. Praėjus  daugiau nei šimtui metų nuo šios ligos sukėlėjo atradimo tuberkuliozė išlieka viena labiausiai paplitusių infekcinių ligų.

2021-ųjų Pasaulinės tuberkuliozės dienos tema – „Laikrodis tiksi“ – suprantama, kad pasauliui kovojant su COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemija trūksta laiko įgyvendinti pasaulio lyderių priimtus įsipareigojimus, susijusius su tuberkuliozės sergamumo mažinimu visame pasaulyje.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) informuoja, kad pasaulyje kiekvieną dieną netenkama beveik 4000 gyvybių ir beveik 28 000 suserga šia išvengiama ir išgydoma liga. Nuo 2000 m. pasaulinės pastangos kovoti su tuberkulioze išgelbėjo apie 63 milijonus gyvybių. NVSC Kauno departamento specialistai primena, kad Lietuva pagal sergamumą tuberkulioze Europos Sąjungoje išlieka tarp tų šalių, kuriose registruojamas vienas iš didžiausių sergamumo rodiklių tuberkulioze.

Tuberkuliozė – infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterija (Mycobacterium tuberculosis ), plintanti per orą su dalelėmis.

Pagrindinis užsikrėtimo šaltinis yra žmogus, sergantis atvira plaučių tuberkuliozės forma. Tuberkuliozės bakterijos patenka į orą, kai plaučių tuberkulioze sergantis žmogus kalba, kosėja ar čiaudi. Bakterijos ore gali išlikti kelias valandas, priklausomai nuo aplinkos sąlygų. Žmogus, įkvėpęs bakterijomis užteršto oro, gali užsikrėsti. Užsikrėtę asmenys savo organizme turi tuberkuliozės bakterijų, bet daugumai jos nėra aktyvios ir nesukelia ligos, nepasireiškia tuberkuliozei būdingi požymiai ir žmogus neplatina ligos sukėlėjo. Nustatyta, kad tik dalis užsikrėtusių asmenų (5–10 proc.) gali susirgti arba suserga tuberkulioze.

Tuberkuliozės simptomai pasireiškia, kai tuberkuliozės bakterijos žmogaus organizme tampa aktyvios, t. y. pradeda daugintis.

Pagrindiniai tuberkuliozės simptomai, kuriuos pajutus reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją:

  • kosulys, trunkantis 3 ar daugiau savaičių;
  • kosėjimas su skrepliais ar su krauju;
  • bendras organizmo silpnumas ar nuovargis;
  • svorio kitimas, apetito stoka;
  • šaltkrėtis, karščiavimas;
  • prakaitavimas naktį;
  • skausmas krūtinėje.

Kokie tyrimai yra atliekami tuberkuliozės diagnozei patvirtinti?  Patikrinimo dėl tuberkuliozės metu suaugusiems asmenims gali būti atlikta krūtinės ląstos dviejų krypčių rentgenograma (vaikams – sprendžia gydytojas), tuberkulino mėginys (vaikams iki 18 metų amžiaus) ir skreplių tyrimas dėl rūgščiai atsparių bakterijų (jei pacientas gali iškosėti skreplių). Kiekvienu atveju  sprendžia gydytojas, ar reikalingi papildomi tyrimai ir manipuliacijos.

Viena iš tuberkuliozės specifinių profilaktikos priemonių – skiepijimai BCG vakcina, kuri apsaugo mažus vaikus nuo labai sunkių ir mirtinų tuberkuliozės formų (diseminuotos tuberkuliozės ir tuberkuliozinio meningito). Šia vakcina pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių valstybės biudžeto lėšomis skiepijami 2–3 parų naujagimiai.

 

 

Kontaktai žiniasklaidai

Kristina Mikalauskienė

Tel.: (8 37) 33 16 84, 8 676 53401

El. p. kristina.mikalauskiene@nvsc.lt