Nors Lietuvoje sergamumas plaučių tuberkulioze yra vienas didžiausių Europoje, o Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, tuberkuliozė yra viena iš dešimties pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad šios ligos galima išvengti. Tam būtina laiku pasiskiepyti, be to, svarbu nepamiršti visų infekcijos prevencijos priemonių bei reguliarios sveikatos patikros.

Vėlyvas ligos diagnozavimas ir nekokybiškas gydymas – dvi pagrindinės sergamumo tuberkulioze augimo priežastys, dominuojančios ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. „Ligoniai, besigydantys pagal gydytojo rekomendacijas, tuberkuliozę įveikia per šešis mėnesius. Tačiau dažniausiai žmonės į gydymo įstaigas kreipiasi pavėluotai, kai liga būna pažengusi ir pažeidusi gyvybiškai svarbius organus. Tam, kad galimybės ligą įveikti būtų žymiai didesnės, būtina neatidėlioti sveikatos patikrinimo“, – savo sveikata reguliariai rūpintis ragina NVSC specialistai.

Nors per pastarąjį dešimtmetį sergamumas tuberkulioze Vilniaus apskrityje mažėjo, mirtingumas išliko toks pats.

NVSC Vilniaus departamento specialistai pastebi, jog pastaruosius dešimt metų sergamumas kvėpavimo organų tuberkulioze mažėjo – Vilniaus apskrityje vidutiniškai 5,19 proc., Lietuvoje – 3,93 proc. kasmet.

2010-2020 metais vidutinis metinis sergamumo kvėpavimo organų tuberkulioze rodiklis Vilniaus apskrityje buvo 24,86 atv./100 tūkst. gyventojų (vidutiniškai kasmet užregistruojamas 201 atvejis), Lietuvoje – 30,62 atv./ 100 tūkst. gyventojų (vidutiniškai kasmet užregistruoti 895 atvejai). Sergamumas Vilniaus apskrityje kasmet nesiekė Lietuvos rodiklio.

Didžiausias sergamumas Lietuvoje ir Vilniaus apskrityje buvo registruotas 2013 m. (Lietuvoje – 35,06 atv./ 100 tūkst. gyventojų, Vilniaus apskrityje – 29,77 atv./ 100 tūkst. gyventojų, mažiausias – 2020 m. (Lietuvoje – 17,86 atv. 100 tūkst. gyventojų, Vilniaus apskrityje – 12,92 atv./ 100 tūkst. gyventojų).

Lyginant vyrų ir moterų sergamumą kvėpavimo organų tuberkulioze 2010-2020 m., nustatyta, kad didesnis sergamumas Lietuvoje ir Vilniaus apskrityje būdingas vyrams.

Stebint mirtingumo dinamiką 2010-2020 m., nenustatyta statistiškai reikšmingo šio rodiklio mažėjimo.
2010-2020 m. laikotarpiu Vilniaus apskrityje vidutinis mirtingumo rodiklis buvo 2,22 atv./ 100 tūkst. gyventojų, Lietuvoje – 1,40 atv. / 100 tūkst. gyventojų. Vilniaus apskrityje nuo kvėpavimo organų tuberkuliozės kasmet mirė vidutiniškai 8,90 proc. šia liga sirgusių žmonių, Lietuvoje – 4,65 proc.

Kas yra tuberkuliozė?
Tai infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus. Tinkamai negydant, gali išsivystyti aktyvi tuberkuliozės forma, kuria susirgus mirtingumas siekia apie 50 proc.
Kaip ši infekcija plinta?
Tuberkuliozės sukėlėjai plinta oro lašeliniu būdu. Kai sergantis plaučių tuberkulioze žmogus kalba, čiaudi, kosti, jis išskiria tuberkuliozės mikobakterijų, kurios ore gali išlikti net kelias valandas.
Kokie šios ligos simptomai?
Specialistai rekomenduoja atkreipti dėmesį į savo sveikatą, jei žmogus jaučia bendrą silpnumą, greičiau pavargsta, skundžiasi sumažėjusiu apetitu ir svorio kritimu, jaučia nuotaikų kaitą. Taip pat, jei jo kūno temperatūra yra padidėjusi, gausiau prakaituoja, skundžiasi dažnai besikartojančiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis bei plaučių uždegimu.
Kokios yra tuberkuliozės rizikos grupės?
2019 m. Lietuvoje buvo nustatyti 1058 tuberkuliozės atvejai ir sergamumo rodiklis siekė 37,9 atv. / 100 tūkst. gyventojų. Lyginant sergamumą šia liga skirtingose gyventojų grupėse, matoma, kad didesnis sergamumas mūsų šalyje yra būdingas 35-44 m. ir 45-54 m. vyrams, gyvenantiems kaimo vietovėse. Rečiau liga yra diagnozuojama vaikams iki 17 m.

Rizikos grupei priskiriami žmonės:
•    neskiepyti nuo tuberkuliozės;
•    bendraujantys su sergančiais tuberkulioze;
•    dažnai sergantys viršutinių kvėpavimo takų ligomis;
•    sergantys lėtinėmis ligomis;
•    gydomi kortikosteroidais asmenys;
•    infekuoti žmogaus imunodeficito virusu arba esant kitoms imunodeficitinėms būklėms;
•    vaikai iš socialinės rizikos šeimų;
•    gyvenantys sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, vaikų globos namuose, internatuose, pensionatuose;
•    migrantai.

Kaip išvengti susirgimo tuberkulioze?
•    Skiepytis – pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, Lietuvoje nuo tuberkuliozės skiepijami naujagimiai 2-3 dieną po gimimo.
•    Profilaktiškai tikrintis sveikatą.
•    Atlikti tuberkulino testą (vaikams iki 7 m. amžiaus ir rizikos grupėms priklausantiems vaikams.
•    Nuolat vėdinti patalpas ir palaikyti švarą jose.
•    Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo higienos.
•    Ankstyva tuberkuliozės diagnostika – viena pagrindinių infekcijos plitimo valdymo priemonių.
Taip pat svarbu nepamiršti bendrųjų apsisaugojimo nuo tuberkuliozės priemonių, stiprinančių imunitetą, t. y. visavertės mitybos, grūdinimosi, buvimo gryname ore, darbo ir poilsio režimo užtikrinimo, palankios psichologinės aplinkos ir pan.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija