1988 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) AIDS \u012fvardino kaip vien\u0105 svarbiausi\u0173 \u0161iuolaikini\u0173 globali\u0173 problem\u0173 ir gruod\u017eio 1-\u0105j\u0105 paskelb\u0117 Pasauline AIDS diena. \u0160ia diena siekiama ma\u017einti stigmatizacij\u0105, propaguoti brandesn\u012f visuomen\u0117s ir sprendim\u0173 pri\u0117m\u0117j\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f \u017dIV infekcij\u0105 ir su ja susijusias problemas.<\/p>\n
Pastaruoju metu viso pasaulio specialistai j\u0117gas sutelk\u0117 COVID-19 ligos (koronavirusin\u0117s infekcijos) prevencijai, ta\u010diau labai svarbu nepamir\u0161ti ir kit\u0173 u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173, kuri\u0173 padariniai \u017emonijai gali b\u016bti nema\u017eiau skausmingi. \u017dIV \/ AIDS prevencijos, testavimo, gydymo ir prie\u017ei\u016bros paslaugos daugelyje \u0161ali\u0173 patiria didelius trikd\u017eius, kurie neleid\u017eia tinkamai ir greitai kovoti su \u0161ia liga. Tod\u0117l PSO AIDS dienos proga dar kart\u0105 kvie\u010dia visas atsakingas organizacijas bei pilie\u010dius burtis ir i\u0161reik\u0161ti pagarb\u0105 visiems, dirbantiems \u017dIV \/ AIDS\u00a0 prevencijos srityje, remti b\u016btiniausias kovos su\u00a0 \u0161ia liga priemones. Nacionalinis visuomen\u0117s sveikatos centras, savo ruo\u017etu, taip pat kvie\u010dia visus vienytis bei i\u0161reik\u0161ti palaikym\u0105 sergantiesiems \u0161ia liga bei pagerbti tuos, kurie nuo jos mir\u0117.<\/p>\n
Apie\u00a0 \u017dIV ir\u00a0 AIDS trumpai<\/strong><\/p>\n \u017dmogaus imuniteto virusas (\u017dIV), tai infekcija, kuri silpnina ir ardo \u017emogaus imunitet\u0105, naikindama baltuosius kraujo k\u016bnelius. Susilpn\u0117jus imuninei sistemai, \u017emogus tampa labai pa\u017eeid\u017eiamas kitoms ligoms, pavyzd\u017eiui, tuberkuliozei ar net v\u0117\u017eiui. Jei balt\u0173j\u0173 kraujo k\u016bneli\u0173 skai\u010dius nukrenta iki kritin\u0117s ribos, imunin\u0117 sistema yra stipriai pa\u017eeista ir tokiam asmeniui nustatomas AIDS \u2013 \u012fgytas imunodeficito sindromas.<\/p>\n \u017dIV gali kelis metus ar net de\u0161imtme\u010dius progresuoti be joki\u0173 simptom\u0173. Pavojinga tai, kad \u017emon\u0117s nejausdami joki\u0173 ligos po\u017eymi\u0173, gali \u0161ia infekcija u\u017ekr\u0117sti kitus, patys to net ne\u017einodami. Tai labai apsunkina kov\u0105 su \u017dIV.<\/p>\n Jei infekcija diagnozuojama laiku, i\u0161 karto yra skiriamas nemokamas gydymas, kuris l\u0117tina \u017dIV progresavim\u0105 ir pagerina u\u017esikr\u0117tusi\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenimo kokyb\u0119.<\/p>\n Statistika Lietuvoje ir pasaulyje<\/strong><\/p>\n Naujausiais UNAIDS duomenimis, 2019 m. nuo AIDS sukelt\u0173 lig\u0173 mir\u0117 690 t\u016bkst. \u017emoni\u0173. Tai 39\u00a0proc. ma\u017eiau nei prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f. Nauj\u0173 \u017dIV atvej\u0173 pasaulyje pernai taip pat nustatyta 23\u00a0proc. ma\u017eiau nei buvo prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f. Ta\u010diau \u017dIV infekcija i\u0161lieka vis dar aktuali visuomen\u0117s sveikatos problema tiek visame pasaulyje, tiek ir Lietuvoje.<\/p>\n Sergamumas \u017dIV infekcija Lietuvoje 2019 m. siek\u0117 5,4 atvejo 100 t\u016bkst. gyventoj\u0173 (2018 m. \u2013 5,7 atvejo 100 t\u016bkst. gyventoj\u0173). I\u0161 viso Lietuvoje per 1988\u20132019 met\u0173 laikotarp\u012f nustatyti 3323 \u017dIV u\u017esikr\u0117t\u0119 asmenys, i\u0161 kuri\u0173 56,6 proc. u\u017esikr\u0117t\u0117 vartodami \u0161virk\u0161\u010diam\u0105sias narkotines med\u017eiagas, 8,7 proc. \u2013 per homoseksualius santykius, 23,7 proc. \u2013 per heteroseksualius santykius, 0,2 proc. \u2013 perinataliniu b\u016bdu bei 10,8 proc. u\u017esikr\u0117timo b\u016bdas n\u0117ra \u017einomas. Pastaruoju metu stebimas did\u0117jantis nauj\u0173 u\u017esikr\u0117timo atvej\u0173 skai\u010dius lytini\u0173 santyki\u0173 metu.<\/p>\n Kaip neu\u017esikr\u0117sti?<\/strong><\/p>\n Kas tur\u0117t\u0173 pasitikrinti?<\/strong><\/p>\n Pasitikrinti d\u0117l \u017dIV ir hepatit\u0173 pirmiausia rekomenduojama:<\/p>\n\n
\n