Nors dauguma \u017emoni\u0173 mano, kad gyvsidabris jiems pavojingas tik \u012fkv\u0117pus jo gar\u0173, pavyzd\u017eiui, kai sudau\u017eomas termometras, ta\u010diau moksliniais tyrimais \u012frodyta, kad did\u017eiausi\u0105 gyvsidabrio kiek\u012f \u017emon\u0117s gauna valgydami j\u016bros g\u0117rybes ir \u017euv\u012f, su\u017evejot\u0105 u\u017eter\u0161tuose vandenyse. \u012e aplink\u0105, \u012fskaitant upes, j\u016bras ir kitus vandens telkinius, did\u017eioji dalis gyvsidabrio patenka su dant\u0173 amalgamomis, t. y. dant\u0173 plombavimui skirtomis med\u017eiagomis, kuri\u0173 apie 50 proc. sudaro gyvsidabris \u2013 rodo Europos S\u0105jungoje (ES) renkami duomenys.<\/p>\n
Nacionalinio visuomen\u0117s sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento specialistai primena, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, laipsni\u0161kai siekiama i\u0161vis atsisakyti toki\u0173 praeityje itin populiari\u0173 dant\u0173 plomb\u0173 su gyvsidabriu naudojimo. Vis d\u0117lto, turimi duomenys, anot specialist\u0173, kelia susir\u016bpinim\u0105 \u2013 plombos su gyvsidabriu vis dar naudojamos ir vaik\u0173, ir suaugusi\u0173j\u0173 dant\u0173 gydymui.<\/p>\n
\u201eLaipsni\u0161kai atsisakant dant\u0173 amalgamos naudojimo, galiausiai ma\u017e\u0117t\u0173 \u012f aplink\u0105 i\u0161metamo gyvsidabrio kiekiai, o tai neabejotinai tur\u0117t\u0173 vis didesn\u0119 teigiam\u0105 \u012ftak\u0105 aplinkai ir kiekvieno m\u016bs\u0173 sveikatai. Tad mes \u2013 visuomen\u0117s sveikatos specialistai \u2013 raginame gydytojus odontologus tinkamai informuoti pacientus apie si\u016blomus dant\u0173 gydymo metodus ir med\u017eiagas, o pacientus \u2013 rinktis tik aplinkai draugi\u0161kus dant\u0173 u\u017epildus\u201c, \u2013 sako NVSC Vilniaus departamento Visuomen\u0117s sveikatos saugos kontrol\u0117s skyriaus ved\u0117ja Asta Razmien\u0117.<\/p>\n
Jau daugiau nei ketverius metus dant\u0173 amalgamas draud\u017eiama naudoti gydant pieninius dantis, taip pat jaunesni\u0173 nei 15 met\u0173 vaik\u0173 ir n\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173 arba kr\u016btimi maitinan\u010di\u0173 moter\u0173 dantims gydyti, nebent yra speciali\u0173 medicinini\u0173 indikacij\u0173.<\/p>\n
Specialistai paai\u0161kina, kad did\u017eioji gyvsidabrio dalis \u012f pavir\u0161inius vandenis patenka su u\u017eter\u0161tomis nuotekomis, o j\u016bros augalai, pavyzd\u017eiui, dumbliai, \u0161\u012f gyvsidabr\u012f sugeria. Tada \u017euvys valgo dumblius ir sugeria juose esant\u012f gyvsidabr\u012f. Didesn\u0117s, pl\u0117\u0161rios \u017euvys, valgydamos ma\u017eesnes \u017euvis, kaupia dar didesn\u012f gyvsidabrio kiek\u012f.<\/p>\n
\u201eD\u0117l \u0161ios prie\u017easties, nors \u017euvis, turinti itin daug baltym\u0173, mikroelement\u0173 ir sveik\u0173j\u0173 riebal\u0173, ir\u00a0 priskiriama prie sveikiausi\u0173 maisto produkt\u0173, b\u016btin\u0173 mitybai, \u017emon\u0117ms, kuriems yra didel\u0117 gyvsidabrio toksi\u0161kumo rizika, vert\u0117t\u0173 atsargiai rinktis, koki\u0105 \u017euv\u012f vartoti. Patariama rinktis ma\u017eiau gyvsidabrio turin\u010dias \u017euvis ir j\u016bros g\u0117rybes, tai yra, paprastai tariant, kuo jaunesnes ir ma\u017eesnes\u201c, \u2013 sako A. Razmien\u0117.<\/p>\n
Visuomen\u0117s sveikatos specialistai atkreipia d\u0117mes\u012f, jog gyvsidabris yra stiprus neurotoksinas arba, paprastai tariant, nuodas, veikiantis nerv\u0173 sistemos l\u0105steles, kuris suaugusiesiems gali sukelti ilgalaikius galvos smegen\u0173 ir inkst\u0173 pa\u017eeidimus ir kenkia vaisiaus bei ma\u017e\u0173 vaik\u0173 raidai, trikdydamas\u00a0 d\u0117mesio koncentravimo, atminties, kalbos ir motorines funkcijas.<\/p>\n
Didesn\u0119 rizik\u0105 apsinuodyti gyvsidabriu turi ma\u017ei vaikai, taip pat n\u0117\u0161\u010diosios arba planuojan\u010dios pastoti moterys bei kr\u016btimi maitinan\u010diosios. Kaip rodo duomenys, gyvsidabris gali b\u016bti lengvai perduodamas n\u0117\u0161\u010dios motinos per krauj\u0105 vaisiui arba su pienu k\u016bdikiui, maitinant kr\u016btimi.<\/p>\n
Gyvsidabris kaupiasi \u017euv\u0173 k\u016bnuose ypa\u010d toksi\u0161ko junginio metilo gyvsidabrio pavidalu. \u012evairios \u017euvys ir kitos j\u016bros g\u0117ryb\u0117s turi skirting\u0105 gyvsidabrio kiek\u012f. Didesn\u0117se, pl\u0117\u0161resn\u0117se ir ilgiau gyvenan\u010diose \u017euvyse \u012fprastai gyvsidabrio kiekis b\u016bna de\u0161imtis kart\u0173 didesnis nei ma\u017eose.<\/p>\n
Daugelis mokslini\u0173 tyrim\u0173 parod\u0117, kad \u017emon\u0117s, kurie reguliariai valgo didesnes \u017euvis, pavyzd\u017eiui, lydekas ar e\u0161erius, turi didesn\u012f gyvsidabrio kiek\u012f organizme. Vertinant duomenis apie gyvsidabrio kiekius skirting\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 \u017euvyse ir j\u016bros g\u0117ryb\u0117se, ma\u017eiausiai jo nustatoma v\u0117\u017eiuose, kalmaruose, an\u010diuviuose, krevet\u0117se, taip pat la\u0161i\u0161oje, menk\u0117je.<\/p>\n
<\/p>\n