Nacionalinio visuomen\u0117s sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per penkis \u0161i\u0173 met\u0173 m\u0117nesius Lietuvoje u\u017eregistruota pusantro karto daugiau v\u0117jaraupi\u0173 atvej\u0173 nei pernai per t\u0105 pat\u012f laikotarp\u012f (atitinkamai 11\u00a0879 ir 7\u00a0473). Tai paai\u0161kinama tuo, kad sergamumui b\u016bdingas \u201ebangavimas\u201c, t. y., sergan\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius kas 3\u20135 metus i\u0161auga net iki keleto kart\u0173 (2022 m. \u2013 14\u00a0504 atvej\u0173, 2021 m. \u2013 apie 6000, 2020 m. \u2013 apie 4300, 2019 m. \u2013 apie 18\u00a0500). Taip pat pa\u017eym\u0117tina, kad sergamumo v\u0117jaraupiais vaizd\u0105 i\u0161kreip\u0117 COVID-19 ligos pandemija, kuomet izoliacija, socialinio gyvenimo apribojimai, bendravimas ma\u017euose \u0161eimos \u201eburbuluose\u201c suma\u017eino galimybes plisti v\u0117jaraupi\u0173 virusui.<\/p>\n
Norint i\u0161vengti \u0161io sergamumo pakilimo, reikia, kad did\u017eioji dalis vaik\u0173 b\u016bt\u0173 paskiepyti, juolab, kad daugelio lengva vaiki\u0161ka liga laikomi v\u0117jaraupiai gali sukelti ir labai sunki\u0173 komplikacij\u0173, nuo kuri\u0173 vakcina gali apsaugoti.<\/p>\n
I\u0161b\u0117rimas \u2013 v\u0117jaraupi\u0173 po\u017eymis<\/strong><\/p>\n V\u0117jaraupiais u\u017esikre\u010diama nuo sergan\u010dio \u017emogaus, jam kosint, \u010diaudint ar kalbant. Galima u\u017esikr\u0117sti ir tiesiogiai per od\u0105, lie\u010diant b\u0117rimus (tiek nuo sergan\u010diojo v\u0117jaraupiais, tiek nuo sergan\u010dio juostine p\u016bsleline) ar netiesiogiai per p\u016bsleli\u0173 i\u0161skyromis suteptus daiktus.<\/p>\n Pirmi ligos simptomai pasirei\u0161kia pra\u0117jus 2\u20133 savait\u0117ms po u\u017esikr\u0117timo ir gali priminti per\u0161alim\u0105: gali pasireik\u0161ti kar\u0161\u010diavimas, silpnumas, bloga savijauta. V\u0117liau pradeda berti d\u0117mel\u0117mis, kurios virsta p\u016bslel\u0117mis, pripildytomis skaidraus skys\u010dio, kurioms ply\u0161us, susidaro \u0161a\u0161as. Pirm\u0173j\u0173 i\u0161b\u0117rim\u0173 element\u0173 gali atsirasti ant bet kurios k\u016bno vietos: ant pilvo, \u0161laun\u0173, pe\u010di\u0173, kr\u016btin\u0117s, taip pat veido ir plaukuotoje galvos dalyje.<\/p>\n Sergantis asmuo laikomas u\u017ekre\u010diamu likus 1\u20132 dienoms iki b\u0117rimo atsiradimo, u\u017ekre\u010diamasis laikotarpis t\u0119siasi tol, kol b\u0117rimas virsta \u0161a\u0161ais (apie savait\u0119).<\/p>\n Gali sukelti sunki\u0173 komplikacij\u0173<\/strong><\/p>\n Galimos v\u0117jaraupi\u0173 komplikacijos \u2013 tai odos ir pood\u017eio ar mink\u0161t\u0173j\u0173 audini\u0173 bakterin\u0117s infekcijos, pneumonija, smegen\u0173 u\u017edegimas, kraujotakos sutrikimai, sepsis, dehidratacija. Didesn\u0119 komplikacij\u0173 rizik\u0105 patiria k\u016bdikiai, paaugliai, suaug\u0119 asmenys, n\u0117\u0161\u010diosios, asmenys, turintys nusilpus\u012f imunitet\u0105 d\u0117l vartojam\u0173 vaistini\u0173 preparat\u0173 (sergantys \u017dIV \/ AIDS, esantys po transplantacijos, gydomi chemoterapija, vartojantys imunosupresinius vaistus, ilg\u0105 laik\u0105 gydomi steroidiniais vaistais).<\/p>\n Virusas i\u0161lieka organizme<\/strong><\/p>\n Persirgus v\u0117jaraupiais, lieka ne tik ilgalaikis imunitetas, ta\u010diau visam gyvenimui nugaros smegen\u0173 mazguose i\u0161lieka ir \u0161i\u0105 u\u017ekre\u010diam\u0105j\u0105 lig\u0105 sukeliantis virusas, galintis pasireik\u0161ti juostine p\u016bsleline.<\/p>\n V\u0117jaraupiais nesirg\u0119 ir nuo \u0161ios ligos \u00a0nepaskiepyti asmenys glaud\u017eiai bendraudami su \u00a0juostine p\u016bsleline sergan\u010diu asmeniu gali u\u017esikr\u0117sti ir susirgti v\u0117jaraupiais.<\/p>\n Pasiskiepijusi\u0173 daug\u0117ja<\/strong><\/p>\n Paskiepyti nuo v\u0117jaraupi\u0173 rekomenduojama visus nesirgusius vaikus, ypa\u010d tuos, kurie lanko dar\u017eelius ir mokyklas, sergan\u010dius l\u0117tin\u0117mis ligomis, turin\u010dius\u00a0 nusilpusi\u0105 imunin\u0119 sistem\u0105, taip pat suaugusiuosius, kurie slaugo ligonius ir n\u0117ra sirg\u0119 v\u0117jaraupiais.<\/p>\n NVSC specialistai atkreipia d\u0117mes\u012f, kad v\u0117jaraupi\u0173 skiepais negalima skiepyti n\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173, taip pat asmen\u0173, kuriems neseniai buvo perpilta kraujo ar buvo skiriamas imunoglobulinas. Tod\u0117l \u0161eimose, kuriose gyvena min\u0117tieji asmenys, ypa\u010d svarbu pasiskiepyti kitiems nesirgusiems \u0161eimos nariams.<\/p>\n Lietuvoje nuo v\u0117jaraupi\u0173 skiepijamasi savo l\u0117\u0161omis. Skiepijimo schem\u0105 sudaro dvi doz\u0117s. D\u0117l skiepijimo nuo v\u0117jaraupi\u0173 rekomenduojama kreiptis \u012f savo \u0161eimos gydytoj\u0105.<\/p>\n Nors skiepai negali 100 proc. apsaugoti nuo \u0161ios u\u017ekre\u010diamosios ligos, susirgim\u0173 po pilno pasiskiepijimo pasitaiko ypa\u010d retai, \u012fprastai tokiais atvejais simptomai b\u016bna lengvesni (gali neb\u016bti nie\u017etin\u010di\u0173 p\u016bsleli\u0173, o tik raudonos d\u0117mel\u0117s, \u00a0kartais i\u0161vengiama kar\u0161\u010diavimo).<\/p>\n NVSC duomenimis, \u0161iemet sausio\u2013baland\u017eio m\u0117n. nuo v\u0117jaraupi\u0173, palyginus su pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 tuo pa\u010diu laikotarpiu, pasiskiepijo 60 proc. daugiau suaugusi\u0173j\u0173 (444) ir 40 proc. daugiau vaik\u0173 (3 468).<\/p>\n <\/p>\n