{"id":34308,"date":"2026-09-29T10:16:40","date_gmt":"2026-09-29T08:16:40","guid":{"rendered":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/?p=34308"},"modified":"2026-09-29T10:16:40","modified_gmt":"2026-09-29T08:16:40","slug":"pasiutlige-gyvybe-gali-isgelbeti-laiku-suteikta-pagalba-ir-skiepai-2","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/en\/2026\/09\/29\/pasiutlige-gyvybe-gali-isgelbeti-laiku-suteikta-pagalba-ir-skiepai-2\/","title":{"rendered":"Pasiutlig\u0117: gyvyb\u0119 gali i\u0161gelb\u0117ti laiku suteikta pagalba ir skiepai"},"content":{"rendered":"
\n

Nacionalinis visuomen\u0117s sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad pasiutlig\u0117 i\u0161lieka viena pavojingiausi\u0173 u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173. Ji paplitusi daugiau nei 150 pasaulio \u0161ali\u0173, ypa\u010d Azijoje ir Afrikoje. Nuo pasiutlig\u0117s galima apsisaugoti, ta\u010diau ne ma\u017eiau svarbu laiku kreiptis \u012f medikus po gyv\u016bno \u012fkandimo ar \u012fdr\u0117skimo, vengti kontakt\u0173 su nepa\u017e\u012fstamais, benamiais ir laukiniais gyv\u016bnais bei pasir\u016bpinti augintini\u0173 vakcinacija.<\/p>\n

\u0160i\u0173 met\u0173 Pasaulin\u0117s pasiutlig\u0117s dienos, minimos rugs\u0117jo 28-\u0105j\u0105, tema \u2013 \u201eStipr\u016bs kartu\u201c (angl\u0173 k. \u201eStronger Together\u201c)<\/a>. Ja pabr\u0117\u017eiama, kad pasiutlig\u0117s prevencija ir kontrol\u0117 yra bendras visuomen\u0117s sveikatos, \u00a0veterinarijos\u00a0 ir kit\u0173 sektori\u0173 u\u017edavinys, kurio s\u0117km\u0119 lemia koordinuotas bendradarbiavimas, visuomen\u0117s informuotumas ir bendros pastangos.<\/p>\n

Da\u017eniau nuken\u010dia nuo \u0161un\u0173<\/strong><\/p>\n

Pasiutlig\u0117s \u0161altinis \u2013 \u0161ia liga sergantys gyv\u016bnai, kurie gali b\u016bti tiek naminiai, tiek laukiniai. \u017dmon\u0117s pasiutlige u\u017esikre\u010dia, kai pasiut\u0119s gyv\u016bnas \u012fkanda, \u012fdreskia ar apseil\u0117ja ir virusas su jo seil\u0117mis patenka \u012f \u017eaizd\u0105. Ypa\u010d pavojingi galvos, veido ir kaklo srities su\u017ealojimai.<\/p>\n

\u201ePasaulyje pagrindiniai pasiutlig\u0117s viruso platintojai yra \u0161unys \u2013 Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, su u\u017esikr\u0117tusiais \u0161unimis susij\u0119 net 99 proc. \u017emoni\u0173 pasiutlig\u0117s atvej\u0173, ypa\u010d Afrikos ir Azijos \u0161alyse, kuriose \u0161un\u0173 vakcinacija nuo pasiutlig\u0117s ne visada yra pakankama. Vis d\u0117lto svarb\u0173 vaidmen\u012f viruso plitime atlieka ir laukiniai gyv\u016bnai \u2013 \u012fvairiuose regionuose pasiutlig\u0119 platina \u0161ik\u0161nosparniai, lap\u0117s, me\u0161k\u0117nai, skunkai ir kiti laukiniai gyv\u016bnai\u201c, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f NVSC U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 valdymo skyriaus patar\u0117ja Rasa Liaus\u0117dien\u0117.<\/p>\n

Nuo 1962 m. Lietuvoje u\u017eregistruota 11 \u017emoni\u0173 pasiutlig\u0117s atvej\u0173. \u0160alyje paskutinis \u017emogaus pasiutlig\u0117s atvejis u\u017eregistruotas 2007 m. \u2013 vyras pasiutlige u\u017esikr\u0117t\u0117 keliaudamas po Indij\u0105, kur jam \u012fkando \u0161uo.<\/p>\n

2025 m. medicinos pagalbos kreip\u0117si 3 255 asmenys, nukent\u0117j\u0119 nuo \u012fvairi\u0173 laukini\u0173 ir namini\u0173 gyv\u016bn\u0173. 2024 m. toki\u0173 asmen\u0173 buvo 3 595, o 2023 m. \u2013 1 489.<\/p>\n

2025 m. daugiau nei 63 proc. (2 066) nukent\u0117jusi\u0173j\u0173 su\u017ealojo \u0161unys, beveik 31 proc. (1 003) \u2013 kat\u0117s, apie 3 proc. (83) \u2013 kiti naminiai gyv\u016bnai ir apie 3 proc. (103) \u2013 laukiniai gyv\u016bnai. Sveiki gyv\u016bnai su\u017ealojo 61 proc. (1 993) besikreipusi\u0173j\u0173 asmen\u0173.<\/p>\n

Gyvyb\u0119 gelbsti skiepai<\/strong><\/p>\n

\u012ekandus ar \u012fdr\u0117skus bet kokiam gyv\u016bnui, \u017emogus nedelsdamas tur\u0117t\u0173 kreiptis \u012f gydymo \u012fstaig\u0105. Gydytojas, \u012fvertin\u0119s galim\u0105 u\u017esikr\u0117timo pasiutlige rizik\u0105, spr\u0119s d\u0117l pasiutlig\u0117s imunoprofilaktikos.<\/p>\n

2025 m. pasiutlig\u0117s imunoprofilaktika Lietuvoje buvo skirta 1 349 asmenims \u2013 tai sudar\u0117 42 proc. vis\u0173 besikreipusi\u0173j\u0173. Paskiepyt\u0173j\u0173 nuo pasiutlig\u0117s po patirt\u0173 traum\u0173 dalis i\u0161lieka pana\u0161i ir kasmet sudaro apie 40\u201350 proc. vis\u0173 besikreipusi\u0173j\u0173.<\/p>\n

NVSC ragina darbdavius pasir\u016bpinti darbuotoj\u0173 sveikata ir profilakti\u0161kai paskiepyti nuo pasiutlig\u0117s tuos, kuriems kyla did\u017eiausia rizika, pavyzd\u017eiui, veterinarijos gydytojus, mi\u0161kininkus, med\u017eiotojus, dresuotojus, gyv\u016bn\u0173 prieglaud\u0173 ar laboratorij\u0173 darbuotojus ir kitus asmenis, galin\u010dius tur\u0117ti s\u0105lyt\u012f su pasiutlig\u0117s virusu.<\/p>\n

Reguliari augintini\u0173 vakcinacija taip pat yra svarbi pasiutlig\u0117s prevencijos priemon\u0117. Skiepijant gyv\u016bnus ma\u017einama pasiutlig\u0117s rizika tiek jiems, tiek \u017emon\u0117ms.<\/p>\n

Kaip elgtis nukent\u0117jus nuo gyv\u016bno?<\/strong><\/p>\n

Jeigu \u012fkando ar \u012fdr\u0117sk\u0117 gyv\u016bnas, pirmiausia \u017eaizd\u0105 reikia kuo grei\u010diau nuplauti vandeniu ir muilu, tuomet dezinfekuoti ir nedelsiant kreiptis \u012f gydymo \u012fstaig\u0105.<\/p>\n

\u201eGydytojui svarbu papasakoti apie \u012fvykio aplinkybes, nurodyti, koks gyv\u016bnas su\u017ealojo, ar jis \u017einomas, kas yra jo \u0161eimininkas ir ar gyv\u016bnas buvo skiepytas. Gydytojas ap\u017ei\u016br\u0117s \u017eaizd\u0105 ir \u012fvertins u\u017esikr\u0117timo pasiutlige rizik\u0105. Prireikus bus skirta pasiutlig\u0117s imunoprofilaktika\u201c, \u2013 paai\u0161kina NVSC atstov\u0117.<\/p>\n

Jeigu galima nustatyti, koks gyv\u016bnas su\u017ealojo \u017emog\u0173, ir surasti jo \u0161eiminink\u0105, NVSC specialistai organizuos, o veterinarijos specialistai vykdys gyv\u016bno steb\u0117jim\u0105 14 dien\u0173, kad b\u016bt\u0173 galima \u012fsitikinti, ar gyv\u016bnas neserga pasiutlige. Jeigu gyv\u016bnas yra laukinis arba neturi \u0161eimininko, nukent\u0117jusiam asmeniui skiriama pasiutlig\u0117s imunoprofilaktika.<\/p>\n

Primename, kad pasirei\u0161kus klinikiniams pasiutlig\u0117s simptomams, ji beveik visada yra mirtina<\/strong>, ta\u010diau laiku prad\u0117ta profilaktika po kontakto su galimai u\u017esikr\u0117tusiu gyv\u016bnu gali u\u017ekirsti keli\u0105 ligai.<\/p>\n

Rudenin\u0117 laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 vakcinacija nuo pasiutlig\u0117s <\/strong><\/p>\n

Nuo 2006 m. Lietuvoje prad\u0117ta ir sistemingai atliekama laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 oralin\u0117 vakcinacija nuo pasiutlig\u0117s naudojant jaukus su susilpninta vakcina efektyviai suma\u017eino pasiutlig\u0117s paplitim\u0105 \u0161alyje. Paskutinis gyv\u016bno (lap\u0117s) pasiutlig\u0117s atvejis Lietuvoje buvo nustatytas 2018 m. ruden\u012f prie Baltarusijos pasienio. 2021 m. Lietuva pripa\u017einta laisva nuo pasiutlig\u0117s viruso cirkuliavimo \u0161alimi.<\/p>\n

Valstybin\u0117 maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informavo, kad prad\u0117jo rudenin\u012f laukini\u0173 gyv\u016bn\u0173 vakcinavim\u0105 nuo pasiutlig\u0117s naudojant orlaivius. Vakcinavimas nuo pasiutlig\u0117s atliekamas 50 kilometr\u0173 pasienio su kaimynin\u0117mis \u0161alimis \u2013 Lenkija ir Baltarusija. <\/strong>I\u0161 viso Lietuvos teritorijoje bus i\u0161m\u0117tyta\u00a0 505 000 jauk\u0173 su \u0161ia vakcina.<\/p>\n

VMVT atkreipia d\u0117mes\u012f, kad jaukai su vakcina nuo pasiutlig\u0117s bus i\u0161m\u0117tomi mi\u0161kuose, pievose, laukuose. Nebus i\u0161metama vir\u0161 miest\u0173, gyvenvie\u010di\u0173, sodyb\u0173, upi\u0173, e\u017eer\u0173. Ta\u010diau gali b\u016bti, kad gyventojai gali aptikti nam\u0173 valdos teritorijose jauk\u0105 su vakcina ar jos liku\u010dius. Jauk\u0105 gali perne\u0161ti laukiniai gyv\u016bnai, stamb\u016bs pauk\u0161\u010diai\u00a0 bei naminiai gyv\u016bnai: kat\u0117s, \u0161unys. Vakcina yra nepavojinga augintiniams.<\/p>\n

Radus jauk\u0173 su vakcina nuo pasiutlig\u0117s negalima j\u0173 liesti, rinkti ar kitaip sunaikinti. \u012etarus, kad jaukas su vakcina rastas netinkamoje vietoje, informuoti VMVT telefonu 1879 (gali b\u016bti taikomi padidinti tarifai) arba + 370 5 242 0108 (tinka skambinant ir i\u0161 u\u017esienio), ar el. pa\u0161tu info@vmvt.lt.<\/p>\n

Daugiau informacijos rasite \u010dia.<\/a><\/p>\n

 <\/p>\n

 <\/p>\n

Kontaktai \u017einiasklaidai<\/a><\/p>\n

 <\/p>\n

NVSC informacija<\/p>\n

 <\/p>\n<\/div>\n

\n

Atnaujinimo data: 2026-09-28<\/p>\n<\/div>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Nacionalinis visuomen\u0117s sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad pasiutlig\u0117 i\u0161lieka viena pavojingiausi\u0173 u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173. Ji paplitusi daugiau nei 150 pasaulio \u0161ali\u0173, ypa\u010d Azijoje ir Afrikoje. Nuo pasiutlig\u0117s galima apsisaugoti, ta\u010diau ne ma\u017eiau svarbu laiku kreiptis \u012f medikus po gyv\u016bno \u012fkandimo ar \u012fdr\u0117skimo, vengti kontakt\u0173 su nepa\u017e\u012fstamais, benamiais ir laukiniais gyv\u016bnais bei pasir\u016bpinti…<\/p>","protected":false},"author":3,"featured_media":34309,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_feature_clip_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":"","jetpack_publicize_message":"","jetpack_publicize_feature_enabled":true,"jetpack_social_post_already_shared":true,"jetpack_social_options":{"image_generator_settings":{"template":"highway","default_image_id":0,"font":"","enabled":false},"version":2},"jetpack_post_was_ever_published":false},"categories":[6],"tags":[],"class_list":["post-34308","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos","category-6","description-off"],"jetpack_publicize_connections":[],"jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack_shortlink":"https:\/\/wp.me\/p7kWFe-8Vm","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/wp-content\/uploads\/2026\/09\/333.jpg","post_mailing_queue_ids":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/34308","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=34308"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/34308\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":34311,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/34308\/revisions\/34311"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/34309"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=34308"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=34308"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=34308"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}