{"id":3526,"date":"2018-03-26T04:03:45","date_gmt":"2018-03-26T06:03:45","guid":{"rendered":"http:\/\/www.vilkaviskiovsb.lt\/?p=3526"},"modified":"2018-03-26T04:18:39","modified_gmt":"2018-03-26T06:18:39","slug":"atsargiai-erkes","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/en\/2018\/03\/26\/atsargiai-erkes\/","title":{"rendered":"Atsargiai &#8211; ERK\u0116S!!!"},"content":{"rendered":"<p><span style=\"color: #000080;\"><strong><u>ATSARGIAI \u2013 ERK\u0116S<\/u><\/strong><strong><u>!!!<\/u><\/strong><\/span><\/p>\n<p><strong>Erk\u0117s<\/strong> \u2013 laikini \u017emogaus ir gyv\u016bn\u0173 parazitai. Erk\u0117s priklauso voragyviams ir yra gausiausia j\u0173 grup\u0117. Daugumai erki\u0173 reikalingas kitas gyvas padaras, \u0161iuo atveju gyv\u016bnas arba \u017emogus, kurio krauju erk\u0117 maitinasi. Erk\u0117 yra ypatinga tuo, kad jai reikia gerokai daugiau kraujo nei kitiems parazitams. Jeigu \u012fsisiurbusios erk\u0117s nepastebime, ji gali gerti krauj\u0105 iki 15 dien\u0173. Erk\u0117s yra ne tik agresyv\u016bs kraujasiurbiai, bet ir lig\u0173 platintojai. Lietuvoje paplitusios kietosios erk\u0117s, j\u0173 galime rasti prakti\u0161kai visuose mi\u0161kuose ir parkuose. Infekcini\u0173 lig\u0173, toki\u0173 kaip <strong><em>Erkinis encefalitas <\/em><\/strong>ir <strong><em>Laimo liga<\/em><\/strong>, platintoja yra Europin\u0117 mi\u0161ko erk\u0117 \u2013 <em>Ixodes ricinus<\/em> (1 pav.). Sergamumas erki\u0173 platinamomis ligomis Lietuvoje pastaraisiais metais spar\u010diai auga.<\/p>\n<p><img data-recalc-dims=\"1\" loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"alignnone wp-image-3528\" src=\"https:\/\/i0.wp.com\/www.vilkaviskiovsb.lt\/wp-content\/uploads\/2018\/03\/large.jpg?resize=270%2C215\" alt=\"\" width=\"270\" height=\"215\" \/><\/p>\n<p><strong><em>1 pav. Ixodes ricinus &#8211; Europin\u0117 mi\u0161ko erk\u0117<!--more--><\/em><\/strong><\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><span style=\"color: #000080;\"><strong><u>Erkinis encefalitas<\/u><\/strong><\/span><\/p>\n<p><strong><em>Erkinis encefalitas (EE)<\/em><\/strong> &#8211; tai sunki gamtin\u0117 \u017eidinin\u0117 virusin\u0117 liga, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV), pa\u017eeid\u017eianti galvos smegenis, j\u0173 dangalus ar periferinius nervus. EE yra viena i\u0161 svarbiausi\u0173 virusini\u0173 \u017emogaus centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos infekcij\u0173, kuriai b\u016bdingi liekamieji rei\u0161kiniai, kartais sukeliantys invalidum\u0105. Erkiniu encefalitu sergama daugelyje pasaulio \u0161ali\u0173.<\/p>\n<p><strong>Ligos suk\u0117l\u0117jas.<\/strong> Erkinio encefalito suk\u0117l\u0117jai nuolat cirkuliuoja gamtoje \u2013 virusai parazituoja stuburini\u0173 (daugiausia grau\u017eik\u0173) ir voragyvi\u0173 (erki\u0173) organizmuose. Erki\u0173 organizme virusas randama seil\u0117se.<br \/>\nDidelis erkinio encefalito virus\u0173 paplitimas yra Baltijos \u0161alyse, \u010cekijoje, Slovakijoje, Suomijoje, rytin\u0117je \u0160vedijos pakrant\u0117je, Pietin\u0117je Vokietijoje.<\/p>\n<p><strong>Kaip u\u017esikre\u010diama erkiniu encefalitu<\/strong>? Erkiniu encefalitu u\u017esikr\u0117sti galima \u012fsisiurbus erkei arba vartojant termi\u0161kai neapdorot\u0105 pien\u0105 ar jo produktus. Virinant pien\u0105 erkinio encefalito virusas \u017e\u016bsta per 2 minutes, veikiant 70 \u00baC temperat\u016brai \u2013 per 5 minutes.<\/p>\n<p><strong>Erkinio encefalito simptomai:\u00a0<\/strong>EE inkubacinis periodas trunka 2 \u2013 28 dienas, vidutini\u0161kai 7 \u2013 14 dien\u0173. Ligos eiga 80 proc. atvej\u0173 yra dvibang\u0117 &#8211; pirmiausia pajuntami grip\u0105 primenantys po\u017eymiai: iki 38-38,5 laipsnio pakyla k\u016bno temperat\u016bra, b\u016bdingas bendras silpnumas, kaul\u0173 lau\u017eymas, nuovargis, ne\u017eymus galvos skausmas, svaigimas, gali kiek papykinti. Po 5 -7 dien\u0173 simptomai aprimsta ir 5-8 dienas \u017emogus jau\u010diasi visai neblogai. Apie 30 proc. u\u017esikr\u0117tusi\u0173 asmen\u0173 i\u0161sivysto antra ligos faz\u0117 ir tada i\u0161ry\u0161k\u0117ja centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos (CNS) pa\u017eeidimo simptomai &#8211; stipr\u016bs galvos skausmai, lydimi pykinimo, v\u0117mimo, s\u0105mon\u0117s, m\u0105stymo sutrikimo, traukuli\u0173, pusiausvyros sutrikimo, paraly\u017ei\u0173.<\/p>\n<p><strong>Kaip apsisaugoti nuo erkinio encefalito?\u00a0<\/strong>Pagrindin\u0117 priemon\u0117 i\u0161vengti susirgimo \u0161ia sunkia liga yra profilaktiniai\u00a0<em>skiepai nuo erkinio encefalito.<\/em><em>\u00a0<\/em>Atlikus vakcinacij\u0105 du kartus, su 1-3 m\u0117nesi\u0173 pertrauka tarp skiep\u0173, imunitetas susiformuoja vieneriems metams. Po met\u0173 suleidus dar vien\u0105 skiepo doz\u0119 atsparumas ligai prasit\u0119sia dar trejiems metams. Paskui papildomai skiepytis patartina kas trejus\u2013penkerius metus.<\/p>\n<p><span style=\"color: #000080;\"><strong><u>Laimo liga<\/u><\/strong><\/span><\/p>\n<p><strong><em>Laimo liga<\/em><\/strong> (LL) &#8211; tai l\u0117tin\u0117 ar recidyvuojan\u010dios eigos transmisin\u0117 gamtin\u0117 \u017eidinin\u0117 infekcin\u0117 liga, pa\u017eeid\u017eianti \u012fvairius organus bei sistemas. Laimo lig\u0105<strong>\u00a0<\/strong>sukelia\u00a0 bakterija<em>\u00a0(B.burgdorferi)<\/em>, kuri\u0105 perne\u0161a\u00a0<em>Ixodes<\/em>\u00a0genties erk\u0117s. Laimo liga yra da\u017eniausia perne\u0161\u0117j\u0173 platinama liga. Lietuvoje kasmet u\u017eregistruojamas did\u0117jantis sergan\u010di\u0173 skai\u010dius\u00a0 2500 \u2013 3000 per metus.<\/p>\n<p><strong>Kaip u\u017esikre\u010diama Laimo liga?<\/strong>\u00a0 \u017dmogaus u\u017esikr\u0117timo Laimo liga principas pana\u0161us \u012f erkinio encefalito. Siurbdama krauj\u0105, erk\u0117 \u012f \u017eaizd\u0105 suleid\u017eia skys\u010dius, kuriuose yra LL suk\u0117l\u0117j\u0173. Jei erk\u0117 nedelsiant pa\u0161alinama po \u012fsiurbimo, infekcijos rizika \u017emon\u0117ms labai suma\u017e\u0117ja.<\/p>\n<p><strong>Simptomai<\/strong>. Laimo liga yra daugiasistem\u0117 liga, kuri gali pa\u017eeisti \u012fvairi\u0173 sri\u010di\u0173 audinius. Ligos klinik\u0105 galima suskirstyti \u012f tris etapus, ta\u010diau per\u0117jimas nuo ankstyvos stadijos prie v\u0117lyvesn\u0117s ne visada pastebimas.<\/p>\n<p><strong>I stadija<\/strong>: lokalizuota klaid\u017eiojanti eritema (rausva d\u0117m\u0117) \u012fkandimo vietoje, kuri atsiranda apie 60\u201380 proc. atvej\u0173 per 2\u201330 dien\u0173 nuo erk\u0117s \u012fkandimo.\u00a0<strong>II stadija<\/strong>. Jei asmuo negydomas, infekcija i\u0161plinta ir pa\u017eeid\u017eia \u00a0nerv\u0173\u00a0 sistem\u0105, s\u0105narius ir\/ar \u0161ird\u012f. Ji \u00a0gali trukti kelias dienas ar savaites. Neuroborelioz\u0117 pasirei\u0161kia apie 20 proc. Laimo ligos atvej\u0173, artritas \u2013 10 proc., o karditai yra reti.\u00a0<strong>III stadija.<\/strong>\u00a0L\u0117tin\u0117 liga \u00a0yra reta. Ji pasirei\u0161kia s\u0105nari\u0173 ypa\u010d keli\u0173, odos pa\u017eeidimais.<\/p>\n<p><strong>Gydymas.\u00a0<\/strong>Gydoma antibiotikais. Gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos ligos diagnostikos. Persirgus Laimo liga, imunitetas ne\u012fgyjamas, ir \u017emogus \u0161ia liga gali susirgti pakartotinai. Vakcinos nuo Laimo ligos n\u0117ra.<\/p>\n<p><strong>Erki\u0173 gaus\u0105 ma\u017einan\u010dios priemon\u0117s:<\/strong><\/p>\n<ul>\n<li>tinkama park\u0173, poilsio viet\u0173, da\u017enai \u017emoni\u0173 lankom\u0173 mi\u0161k\u0173 prie\u017ei\u016bra: \u017eol\u0117 \u0161ienaujama nuo ankstyvo pavasario, neleid\u017eiant jai u\u017eaugti auk\u0161tesnei kaip 10 cm., menkaver\u010diai kr\u016bmai i\u0161kertami, mi\u0161ko darb\u0173 atliekos, i\u0161vartos, nupjauta \u017eol\u0117 i\u0161ve\u017eama arba sudeginama, pasivaik\u0161\u010diojimo takai ir takai, vedantys vandens telkini\u0173, sporto aik\u0161teli\u0173, lau\u017eavie\u010di\u0173 link, praplatinami.<\/li>\n<\/ul>\n<p><strong>Individualios apsaugos priemon\u0117s:<\/strong><\/p>\n<ul>\n<li>B\u016bnant gamtoje patartina da\u017enai ap\u017ei\u016br\u0117ti save ir bendrakeleivius. Aptiktas per drabu\u017eius ropojan\u010dias erkes sunaikinti.<\/li>\n<li>Einant \u012f mi\u0161k\u0105, reik\u0117t\u0173 apsivilkti \u0161viesiais drabu\u017eiais: vir\u0161utiniai drabu\u017eiai tur\u0117t\u0173 b\u016bti ilgomis rankov\u0117mis, kuri\u0173 rankogaliai gerai priglust\u0173 prie rie\u0161o; kelni\u0173 kle\u0161ni\u0173 apa\u010dia taip pat tur\u0117t\u0173 b\u016bti gerai prigludusi prie k\u016bno. Galv\u0105 patartina apsiri\u0161ti skarele arba u\u017esid\u0117ti garai priglundan\u010di\u0105 kepur\u0119, gobtuv\u0105.<\/li>\n<li>Repelentai (nariuotakojus atbaidan\u010dios med\u017eiagos). Repelentais apruo\u0161iamos atviros \u017emogaus k\u016bno vietos (veidas, kaklas, rankos). Repelentais galima apruo\u0161ti ir gamtoje d\u0117vimus drabu\u017eius. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sud\u0117ties bei nariuotakojo jautrumo panaudotoms med\u017eiagoms. Vis\u0173 repelent\u0173 poveikis yra trumpalaikis.<\/li>\n<\/ul>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p style=\"text-align: right;\">Visuomen\u0117s sveikatos specialist\u0117 Edita Jankien\u0117<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p style=\"text-align: right;\"><em>Parengta pagal:<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: right;\"><em>U\u017ekre\u010diam\u0173 lig\u0173 ir AIDS centro informacij\u0105<\/em><\/p>\n<p style=\"text-align: right;\"><em>Vilniaus Antakalnio poliklinikos informacij\u0105<\/em><\/p>\n<p><strong>\u00a0<\/strong><\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>ATSARGIAI \u2013 ERK\u0116S!!! Erk\u0117s \u2013 laikini \u017emogaus ir gyv\u016bn\u0173 parazitai. Erk\u0117s priklauso voragyviams ir yra gausiausia j\u0173 grup\u0117. Daugumai erki\u0173 reikalingas kitas gyvas padaras, \u0161iuo atveju gyv\u016bnas arba \u017emogus, kurio krauju erk\u0117 maitinasi. Erk\u0117 yra ypatinga tuo, kad jai reikia gerokai daugiau kraujo nei kitiems parazitams. Jeigu \u012fsisiurbusios erk\u0117s nepastebime, ji gali gerti krauj\u0105 iki&hellip;<\/p>","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_feature_clip_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":"","jetpack_publicize_message":"","jetpack_publicize_feature_enabled":true,"jetpack_social_post_already_shared":true,"jetpack_social_options":{"image_generator_settings":{"template":"highway","default_image_id":0,"font":"","enabled":false},"version":2},"jetpack_post_was_ever_published":false},"categories":[6],"tags":[],"class_list":["post-3526","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-naujienos","category-6","description-off"],"jetpack_publicize_connections":[],"jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack_shortlink":"https:\/\/wp.me\/p7kWFe-US","jetpack_featured_media_url":"","post_mailing_queue_ids":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3526","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3526"}],"version-history":[{"count":5,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3526\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3533,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3526\/revisions\/3533"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3526"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3526"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3526"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}