{"id":18047,"date":"2021-01-08T16:36:29","date_gmt":"2021-01-08T14:36:29","guid":{"rendered":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/?p=18047"},"modified":"2021-01-08T16:36:29","modified_gmt":"2021-01-08T14:36:29","slug":"kodel-svarbu-skiepytis-nuo-covid-19-ligos-kaip-susidaro-specifinis-imunitetas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/2021\/01\/08\/kodel-svarbu-skiepytis-nuo-covid-19-ligos-kaip-susidaro-specifinis-imunitetas\/","title":{"rendered":"Kod\u0117l svarbu skiepytis nuo COVID-19 ligos: kaip susidaro specifinis imunitetas?"},"content":{"rendered":"

Siekiant kuo grei\u010diau suvaldyti vis\u0105 pasaul\u012f jau beveik metus sukaus\u010diusi\u0105 koronaviruso sukelt\u0105 pandemij\u0105, labai svarbu skiepytis nuo COVID-19 ligos. Valstybin\u0117s vaist\u0173 kontrol\u0117s tarnybos (VVKT) ir Nacionalinio visuomen\u0117s sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia d\u0117mes\u012f, jog vakcinos jau daugiau nei du \u0161imtus met\u0173 yra laikomos saugiausia ir patikimiausia nat\u016bralia sukurta apsauga nuo gyvybei pavojing\u0173 u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173. Taip pat primena, kas yra imunitetas ir kaip jis susidaro.\u00a0<\/strong><\/p>\n

Vakcinos nuo COVID-19 yra vaistai, kuriais siekiama u\u017ekirsti keli\u0105 naujo koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltoms ligoms, sukeliant imunin\u012f organizmo atsak\u0105. Jos \u2013 b\u016btinos, mat dabartin\u0117 COVID-19 pandemija yra pasaulin\u0117 kriz\u0117, turinti mil\u017eini\u0161k\u0105 neigiam\u0105 poveik\u012f \u017emoni\u0173 sveikatai, socialiniam ir ekonominiam gyvenimui.<\/p>\n

Kiekvienas \u017emogus, taip pat ir gyv\u016bnas, turi speciali\u0105 organ\u0173 bei audini\u0173 sistem\u0105, taip vadinam\u0105 imunin\u0119 sistem\u0105, imunitet\u0105, kuris organizm\u0105 apsaugo nuo kenksming\u0173 mikroorganizm\u0173, svetim\u0173 baltym\u0173 ir kit\u0173 geneti\u0161kai \u201esvetim\u0173\u201c med\u017eiag\u0173. Imunitetas n\u0117ra ka\u017ekoks vienas organas ar veiksnys \u2013 j\u012f sudaro kraujo l\u0105stel\u0117s, limfmazgiai, blu\u017enis, kepenys, u\u017ekr\u016b\u010dio liauka. Visi jie turi savo funkcijas imunin\u0117s sistemos veikloje, kad veikt\u0173 ir formuot\u0173si imunitetas.<\/p>\n

Papras\u010diau kalbant, imunitetas (imunin\u0117 sistema) geba atpa\u017einti svetimas (infekcines ir neinfekcines) med\u017eiagas, jas identifikuoti bei pa\u0161alinti i\u0161 organizmo. Imunitetas \u2013 tai unikali visuma sistem\u0173 ir mechanizm\u0173, padedan\u010di\u0173 organizmui i\u0161saugoti savo genetin\u012f vientisum\u0105, be jo gyvyb\u0117 b\u016bt\u0173 ne\u012fmanoma. Imunitetas ypatingas tuo, kad jis b\u016bna dvejopas: \u012fgimtas ir \u012fgytas. Be to, jo negalima pakeisti per kelias dienas ka\u017eko daugiau pavalgius ar i\u0161g\u0117rus.<\/p>\n

\u012egimtas \u00a0imunitetas<\/strong> yra paveldimas, tod\u0117l kartais vadinamas genetiniu. Tokio imuniteto pavyzdys gali b\u016bti tai, kad \u017emogus neu\u017esikre\u010dia gyv\u016bn\u0173 ar augal\u0173 lig\u0173 suk\u0117l\u0117jais (pvz., \u0161un\u0173 arba galviju maru) ir neserga j\u0173 ligomis. Analogi\u0161kai \u2013 daugelis gyv\u016bn\u0173 yra neiml\u016bs \u017emogaus infekcini\u0173 lig\u0173 suk\u0117l\u0117jams. \u012egimtas imunitetas susiformavo per ilg\u0105 makroorganizm\u0173 (\u017emogaus, gyv\u016bno, augalo) ir mikroorganizm\u0173 (bakterij\u0173, virus\u0173) tarpusavio s\u0105veikos evoliucijos laikotarp\u012f.<\/p>\n

\u012egytas imunitetas turi b\u016bding\u0105 specifi\u0161kum\u0105<\/strong>, t. y., jis yra jautrus kit\u0173 infekcini\u0173 lig\u0173 suk\u0117l\u0117jams. Imunitetas \u012fgyjamas dviem b\u016bdais: persirgus tam tikra infekcine liga arba organizm\u0105 imunizuojant \u00a0(vakcinuojant) nuo tos ligos. Papras\u010diau kalbant, \u012fgytas imunitetas b\u016bna nat\u016bralus (poinfekcinis) ir dirbtinis (povakcininis). \u012egytas imunitetas yra aktyvus, nes telkiasi organizmo gynybin\u0117s j\u0117gos: pasigamina specifini\u0173 antik\u016bn\u0173. \u012egytas nat\u016bralus ar dirbtinis imunitetas b\u016bna ne tik aktyvus bet ir pasyvus. Jis susidaro, kai \u012f organizm\u0105 patenka jau pasigaminusi\u0173 antik\u016bn\u0173 arba l\u0105stelini\u0173 element\u0173 i\u0161 kito imunitet\u0105 turin\u010dio asmens. \u00a0Tok\u012f pasyv\u0173 nat\u016bral\u0173 imunitet\u0105 turi naujagimiai. K\u016bdikiai j\u012f \u012fgyja i\u0161 mamos dar b\u016bdami gimdoje, t. y., antik\u016bn\u0173 jie gauna per mamos krauj\u0105. Pasyvus nat\u016bralus imunitetas naujagimiams gali b\u016bti perduotas ir per motinos pien\u0105. \u012egytas pasyvus dirbtinis imunitetas b\u016bna tada, kai profilaktikos ar gydymo sumetimais suleid\u017eiama imunizuoto (da\u017eniausiai liga persirgusio) \u017emogaus ar gyvulio kraujo su jau ten esan\u010diais antik\u016bnais. \u012egytas imunitetas geneti\u0161kai nepaveldimas. Jis gali apsaugoti nuo \u012fvairi\u0173 mikroorganizm\u0173: bakterij\u0173, virus\u0173, parazit\u0173, taip pat nuo toksin\u0173. Taigi, \u012fgytas imunitetas yra specifinis, nes antik\u016bnai \u012fgyjant imunitet\u0105 susiformuoja prie\u0161 konkre\u010dius mikroorganizmus (pavyzd\u017eiui, po gripo vakcinos \u2013 prie\u0161 konkret\u0173 gripo virus\u0105).<\/p>\n

\u012egytas (specifinis) imunitetas yra neaktyvus tol, kol organizmas nesusiduria su antigenu, t. y., svetima organizmui med\u017eiaga. Specifinis imunitetas aktyvuojamas, kai susergama. Organizmas tokiu atveju geba labai specifi\u0161kai atskirti skirtingus mikroorganizmus ir kei\u010dia imuninio atsako intensyvum\u0105 bei pasirei\u0161kimo greit\u012f po pakartotino susid\u016brimo su antigenu (antrinis imuninis atsakas arba imunin\u0117 atmintis). \u012egytojo imuniteto sistem\u0105 sudaro limfiniai organai (limfmazgiai, blu\u017enis), turintys specializuot\u0173 l\u0105steli\u0173, molekuli\u0173 ir proces\u0173 sistem\u0105, u\u017etikrinan\u010di\u0105 svetim\u0173 antigen\u0173 nukenksminim\u0105 ar pa\u0161alinim\u0105.<\/p>\n

Kalbant apie imunitet\u0105 koronavirusinei infekcijai, vakcinos nuo COVID-19 ligos pad\u0117s organizmui pasiruo\u0161ti apsiginti nuo SARS-CoV-2 koronaviruso. \u0160is virusas, kad patekt\u0173 \u012f organizmo l\u0105steles, naudoja savo i\u0161oriniame sluoksnyje esant\u012f dyglio baltym\u0105 (angl. spike protein), taip sukeldamas lig\u0105. Vakcinos nuo COVID-19 ligos yra pagamintos:<\/p>\n

–\u00a0\u00a0 \u00a0Naudojant kitok\u012f, adenovirus\u0173 \u0161eimos virus\u0105, kuris modifikuojamas taip, kad savo sud\u0117tyje tur\u0117t\u0173 SARS-CoV-2 dyglio baltym\u0105 koduojant\u012f gen\u0105. \u00a0Pats adenovirusas negali daugintis ir tod\u0117l nesukelia ligos. Suleidus vakcin\u0105, \u012f organizmo l\u0105steles patenka SARS-CoV-2 genas, tod\u0117l organizmo l\u0105stel\u0117s pagal \u0161\u012f gen\u0105 pradeda gaminti dyglio baltym\u0105.
\n–\u00a0\u00a0 \u00a0Kai kuri\u0173 vakcin\u0173 sud\u0117tyje yra genetin\u0117s informacijos (toliau \u2013 mRNR) apie dyglio baltym\u0105, padengtos smulkiomis riebal\u0173 dalel\u0117mis, kurios neleid\u017eia mRNR suirti. Kai \u017emogui suleid\u017eiama vakcina, jo organizmo l\u0105stel\u0117s geba \u201eperskaityti\u201c vakcinoje u\u017ekoduot\u0105 genetin\u0119 informacij\u0105 ir pradeda gaminti dyglio baltym\u0105.<\/p>\n

Abiem atvejais \u017emogaus imunin\u0117 sistema atpa\u017e\u012fsta \u0161\u012f dyglio baltym\u0105, kaip svetim\u0105 organizmui ir aktyvina T l\u0105steles, kurios pasi\u017eymi tuo, jog kovoja su virusu, skatina antik\u016bn\u0173 gamyb\u0105, kurie yra nat\u016bralios apsaugos prie\u0161 svetimas organizmui med\u017eiagas dalis. V\u0117liau, jei vakcinuotas \u017emogus turi kontakt\u0105 su SARS-CoV-2 virusu, jo imunin\u0117 sistema geba atpa\u017einti virus\u0105 ir yra pasiruo\u0161usi prie\u0161 j\u012f kovoti: antik\u016bnai ir T l\u0105stel\u0117s, veikdamos kartu, gali nu\u017eudyti virus\u0105, u\u017ekirsti keli\u0105 jo patekimui \u012f k\u016bno l\u0105steles ir sunaikinti u\u017ekr\u0117stas l\u0105steles, taip pad\u0117damos apsisaugoti nuo COVID-19 ligos.<\/p>\n

VVKT informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Siekiant kuo grei\u010diau suvaldyti vis\u0105 pasaul\u012f jau beveik metus sukaus\u010diusi\u0105 koronaviruso sukelt\u0105 pandemij\u0105, labai svarbu skiepytis nuo COVID-19 ligos. Valstybin\u0117s vaist\u0173 kontrol\u0117s tarnybos (VVKT) ir Nacionalinio visuomen\u0117s sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia d\u0117mes\u012f, jog vakcinos jau daugiau nei du \u0161imtus met\u0173 yra laikomos saugiausia ir patikimiausia nat\u016bralia sukurta apsauga nuo gyvybei pavojing\u0173 u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173. Taip…<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":17544,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_feature_clip_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":"","jetpack_publicize_message":"","jetpack_publicize_feature_enabled":true,"jetpack_social_post_already_shared":true,"jetpack_social_options":{"image_generator_settings":{"template":"highway","default_image_id":0,"font":"","enabled":false},"version":2},"jetpack_post_was_ever_published":false},"categories":[100],"tags":[],"class_list":["post-18047","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-del-covid-19","category-100","description-off"],"jetpack_publicize_connections":[],"jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack_shortlink":"https:\/\/wp.me\/p7kWFe-4H5","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/wp-content\/uploads\/2020\/12\/18289_e97a5b46e4aade80d4f561215497eaa2.jpg","post_mailing_queue_ids":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18047","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=18047"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18047\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":18049,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/18047\/revisions\/18049"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/17544"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=18047"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=18047"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=18047"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}