{"id":22555,"date":"2022-05-25T08:27:56","date_gmt":"2022-05-25T06:27:56","guid":{"rendered":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/?p=22555"},"modified":"2022-05-25T08:27:56","modified_gmt":"2022-05-25T06:27:56","slug":"erkinis-encefalitas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/2022\/05\/25\/erkinis-encefalitas\/","title":{"rendered":"Erkinis encefalitas"},"content":{"rendered":"
<\/div>\n
\"\"<\/span><\/strong><\/div>\n
Kas yra erkinis encefalitas?<\/span><\/strong>
\nErkinis encefalitas (EE) – tai sunki gamtin\u0117 \u017eidinin\u0117 virusin\u0117 liga, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV), pa\u017eeid\u017eianti galvos smegenis, j\u0173 dangalus ar periferinius nervus. EE yra viena i\u0161 svarbiausi\u0173 virusini\u0173 \u017emogaus centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos infekcij\u0173, kuriai b\u016bdingi liekamieji rei\u0161kiniai, kartais sukeliantys invalidum\u0105. EE sergama daugelyje pasaulio \u0161ali\u0173. Pirm\u0105 kart\u0105 EE apra\u0161ytas 1927 m. Austrijoje, o \u0161ios ligos suk\u0117l\u0117jas \u2013 EEV i\u0161skirtas 1937 m buvusioje Taryb\u0173 S\u0105jungoje.<\/p>\n

Ligos suk\u0117l\u0117jas<\/span><\/strong>
\nEE sukelia EEV virusas (RNR virusas), priklausantis Flaviviridae \u0161eimai, Flavivirus giminei. Virusas sferin\u0117s formos, apie 50 nm skersmens, sudarytas i\u0161 trij\u0173 skirting\u0173 strukt\u016brini\u0173 baltym\u0173: kapsid\u0117s (C), membranos (M) ir apvalkalo (E).
\nErkinio encefalito suk\u0117l\u0117jai nuolat cirkuliuoja gamtoje \u2013 virusai persistuoja stuburini\u0173 (daugiausia grau\u017eik\u0173) ir voragyvi\u0173 (erki\u0173) organizmuose. Erki\u0173 organizme virusas randamas seili\u0173 laikose bei seil\u0117se.
\nDidelis erkinio encefalito virus\u0173 paplitimas yra Baltijos \u0161alyse, \u010cekijoje, Slovakijoje, Suomijoje, rytin\u0117je \u0160vedijos pakrant\u0117je, Pietin\u0117je Vokietijoje.<\/p>\n

Kaip u\u017esikre\u010diama?<\/span><\/strong>
\n\u012esisiurbus erkei.<\/span> EEV perne\u0161\u0117jai, taip pat ir viruso rezervuaras yra erk\u0117s. Europoje ir Lietuvoje EEV virusu da\u017eniausiai u\u017esikre\u010diama \u012fkandus Ixodes ricinus erkei. \u0160ios r\u016b\u0161ies erk\u0117s randamos visuose Lietuvos rajonuose. \u017dmogui virus\u0105 perduoti gali nimfa ar suaugusi erk\u0117.
\nDidesn\u012f pavoj\u0173 susirgti EE turi rizikos grupi\u0173 \u017emon\u0117s: mi\u0161ko ir lauk\u0173 darbininkai, \u017eemdirbiai, keliautojai, turistai, sportininkai (b\u0117gikai, orientacininkai ir kt.), grybautojai, uogautojai.<\/p>\n

Per pien\u0105. <\/span><\/strong>EE u\u017esikr\u0117sti galima, vartojant termi\u0161kai neapdorot\u0105 pien\u0105 ar jo produktus. Virinant pien\u0105 EEV \u017e\u016bsta per 2 minutes, veikiant 70 \u00baC temperat\u016brai \u2013 per 5 minutes.<\/p>\n

EE simptomai<\/span><\/strong>
\nEE inkubacinis periodas trunka 2 \u2013 28 dienas, vidutini\u0161kai 7 \u2013 14 dien\u0173. Ma\u017edaug 80 proc. atvej\u0173 ligos eiga b\u016bna dvibang\u0117.
\nPirmosios ligos faz\u0117s klinik\u0105, kuri trunka 1 \u2013 8 dienas, sukelia pirmoji viremijos banga. Jos po\u017eymiai yra nespecifiniai: kar\u0161\u010diavimas, kaul\u0173, raumen\u0173, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas, re\u010diau \u2013 dispepsiniai ar vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 kataro po\u017eymiai. B\u016bdingi laboratoriniai pirmosios EE bangos po\u017eymiai yra leukopenija ir trombocitopenija. Jas sukelia EEV diseminacija pirmosios bangos metu \u012f kaul\u0173 \u010diulpus ir d\u0117l to atsirad\u0119s trumpalaikis kaul\u0173 \u010diulp\u0173 slopinimas, kuris pasirei\u0161kia trumpiausiai gyvenan\u010di\u0173 formini\u0173 element\u0173 kiekio suma\u017e\u0117jimu periferiniame kraujyje. Gali b\u016bti ne\u017eymiai padid\u0117j\u0119s kepen\u0173 ferment\u0173 aktyvumas kraujyje.<\/p>\n

Po pirmosios EE stadijos eina ,,tariamo pasveikimo\u201c periodas, kuris trunka 1 \u2013 33 dienas, da\u017eniausiai 5-8 dienas. Jeigu laiko tarpas tarp pirmosios ir antrosios ligos faz\u0117s yra labai trumpas (ma\u017eiau kaip 24 valandos) ir \u017emogus tiesiog nepajau\u010dia klinikinio pager\u0117jimo bei tuo atveju, kai pirmos faz\u0117s klinika yra labai nery\u0161ki, silpna, EE eiga tampa tariamai ,,vienbang\u0117\u201c.<\/p>\n

Antrosios ligos faz\u0117s, kuri i\u0161sivysto 20 \u2013 30 proc. u\u017ekr\u0117st\u0173 asmen\u0173, metu nustatomi CNS pa\u017eeidimo simptomai ir u\u017edegiminiai pakitimai smegen\u0173 skystyje.<\/p>\n

EE klinika klasifikuojama \u012f meningitin\u0119, meningoencefalitin\u0119, meningoencefalomielitin\u0119 \/ radikulioneuritin\u0119 ligos formas. Meningitas laikomas lengva EE forma, meningoencefalitas ir meningoencefalomielitas \/ radikulioneuritas laikomi vidutinio sunkumo ir\/ar sunkia EE forma.<\/p>\n

Meningitin\u0117 EE forma diagnozuojama tada, kai nustatomi tik smegen\u0173 dangal\u0173 pa\u017eeidimo po\u017eymiai. Smegen\u0173 dangal\u0173 pa\u017eeidimo po\u017eymiai yra galvos skausmas, pykinimas ir \/ arba v\u0117mimas, sprando raumen\u0173 rigidi\u0161kumas, teigiamas Kernigo ir \/ ar Brudzinsko simptomas. Ma\u017edaug tre\u010ddaliui meningitine EE forma sergan\u010di\u0173 ligoni\u0173 (apie 15 proc. sergan\u010di\u0173j\u0173 skai\u010diaus) EE pasirei\u0161kia kar\u0161\u010diavimu, intoksikacijos po\u017eymiais ir nedideliais galvos skausmais, be objektyvi\u0173 neurologini\u0173 simptom\u0173.<\/p>\n

Meningoencefalitin\u0117 EE forma diagnozuojama tada, kai \u0161alia dangal\u0173 pa\u017eeidimo simptom\u0173 nustatomi ir smegen\u0173 parenchimos pa\u017eeidimo (encefalito) po\u017eymiai. Smegen\u0173 parenchimos pa\u017eeidimo po\u017eymiai yra s\u0105mon\u0117s, orientacijos, m\u0105stymo sutriki\u00acmai, disfazija, tremoras, ataksija, pusiausvyros ir koordinacijos sutrikimas, traukuliai, galvos nerv\u0173 pa\u017eeidimas, hemiparez\u0117 \/ hemisindromas d\u0117l motorin\u0117s ir \/ ar sensorin\u0117s \u017eiev\u0117s pa\u017eeidimo.<\/p>\n

Meningoencefalomielitin\u0117 \/ radikulioneuritin\u0117 EE forma diagnozuojama tada, kai kartu su dangal\u0173 ir parenchimos pa\u017eeidimo po\u017eymiais nustatomi nugaros smegen\u0173 ir\/ar \u0161akneli\u0173 bei nugaros nerv\u0173 pa\u017eeidimo simptomai.<\/p>\n

Ligos pasekm\u0117s<\/span><\/strong>
\nMir\u0161tamumas nuo EE siekia 0,5-4 %. Ma\u017edaug tre\u010ddalis \u017emoni\u0173, persirgusi\u0173 EE, nevisi\u0161kai pasveiksta. Da\u017eniausi liekamieji rei\u0161kiniai: negal\u0117jimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padid\u0117j\u0119s jautrumas, elgesio poky\u010diai. Re\u010diau \u2013 parez\u0117s (paraly\u017eius).<\/p>\n

Gydymas<\/span><\/strong>
\n\u017dmogus gydomas tik simptomi\u0161kai \u2013 vaistais, suma\u017einan\u010diais ligos po\u017eymius. Specifinio gydymo, nukreipto prie\u0161 ligos suk\u0117l\u0117j\u0105 n\u0117ra. \u017dmon\u0117s, persirg\u0119 EE, \u012fgyja imunitet\u0105 \u0161iai ligai.\n<\/div>\n

Profilaktika<\/span><\/h4>\n
Vakcinacija<\/span><\/strong>
\n\u2022<\/span> Veiksmingiausia EE profilaktikos priemon\u0117 \u2013 skiepai. 1982 m. Austri\u00acjoje, kurioje sergamumo EE rodiklis siek\u0117 8,75\/100 t\u016bkst. gyventoj\u0173, prad\u0117ta visuotin\u0117 \u017emoni\u0173 vakcinacija nuo EE. \u0160iuo metu, kai 80 \u2013 90 proc. \u0161alies gyventoj\u0173 yra pasiskiepij\u0119 nuo \u0161ios ligos, susirgim\u0173 EE suma\u017e\u0117jo daugiau kaip 12 kart\u0173. EE vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 met\u0173 vaikus. Vakcinavimo schemos yra dvi: \u012fprastin\u0117 ir pagreitinta. \u012eprastin\u0117s skiepijimo sche\u00acmos pirmosios dvi doz\u0117s \u012fskiepijamos 1-3 m\u0117n. intervalu; tre\u010diosios ir sustiprinan\u010di\u0173j\u0173 dozi\u0173 \u012fskiepijimo intervalai gali b\u016bti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo, ir nurodomi vakcinos informaciniame lapelyje. Po pilnos vakcinacijos (3 dozi\u0173) apie 97 % skiepyt\u0173 asmen\u0173 susidaro apsauginis antik\u016bni\u0173 titras. Prad\u0117ti skiepytis reikia ankstyv\u0105 pavasar\u012f, kol dar neprasid\u0117j\u0119s erki\u0173 aktyvumas. Pagreitinta skiepijim\u0173 nuo EE schema taikoma prie\u0161 pat erki\u0173 aktyvumo sezon\u0105 ar jam jau prasid\u0117jus. \u0160i schema \u012fvairi\u0173 gamintoj\u0173 vakcinoms gali b\u016bti skirtinga, ji nurodoma vakcinos informaciniame lapelyje.<\/p>\n

Erki\u0173 gaus\u0105 ma\u017einan\u010dios priemon\u0117s<\/span><\/strong>
\n\u2022<\/span> Tinkama park\u0173, poilsio viet\u0173, da\u017enai \u017emoni\u0173 lankom\u0173 mi\u0161k\u0173 prie\u017ei\u016bra: \u017eol\u0117 \u0161ienaujama nuo ankstyvo pavasario, neleid\u017eiant jai u\u017eaugti auk\u0161tesnei kaip 10 cm., menkaver\u010diai kr\u016bmai i\u0161kertami, mi\u0161ko darb\u0173 atliekos, i\u0161vartos, nupjauta \u017eol\u0117 i\u0161ve\u017eama arba sudeginama, pasivaik\u0161\u010diojimo takai ir takai, vedantys vandens telkini\u0173, sporto aik\u0161teli\u0173, lau\u017eavie\u010di\u0173 link, praplatinami.
\n\u2022<\/span> Grau\u017eik\u0173 populiacijos reguliavimas (deratizacija).<\/p>\n

Individualios apsaugos priemon\u0117s<\/span><\/strong>
\n\u2022<\/span> B\u016bnant gamtoje patartina da\u017enai ap\u017ei\u016br\u0117ti save ir bendrakeleivius. Aptiktas per drabu\u017eius ropojan\u010dias erkes sunaikinti.
\n\u2022<\/span> Einant \u012f mi\u0161k\u0105, reik\u0117t\u0173 apsivilkti \u0161viesiais drabu\u017eiais: vir\u0161utiniai drabu\u017eiai tur\u0117t\u0173 b\u016bti ilgomis rankov\u0117mis, kuri\u0173 rankogaliai gerai priglust\u0173 prie rie\u0161o; kelni\u0173 kle\u0161ni\u0173 apa\u010dia taip pat tur\u0117t\u0173 b\u016bti gerai prigludusi prie k\u016bno. Galv\u0105 patartina apsiri\u0161ti skarele arba u\u017esid\u0117ti garai priglundan\u010di\u0105 kepur\u0119, gobtuv\u0105.
\n\u2022<\/span> Repelentai (nariuotakojus atbaidan\u010dios med\u017eiagos). Repelentais apruo\u0161iamos atviros \u017emogaus k\u016bno vietos (veidas, kaklas, rankos). Repelentais galima apruo\u0161ti ir gamtoje d\u0117vimus drabu\u017eius. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sud\u0117ties bei nariuotakojo jautrumo panaudotoms med\u017eiagoms. Vis\u0173 repelent\u0173 poveikis yra trumpalaikis.
\n\u2022<\/span> Vartoti tik pasterizuot\u0105 arba virint\u0105 karvi\u0173, o\u017ek\u0173 pien\u0105 ar jo produktus.
\nAkaricidini\u0173 med\u017eiag\u0173 panaudojimo gamtiniuose EE \u017eidiniuose efektas trumpalaikis.<\/p>\n

Pareng\u0117<\/span><\/strong>
\nU\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 ir AIDS centro Epidemiologin\u0117s prie\u017ei\u016bros skyrius<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kas yra erkinis encefalitas? Erkinis encefalitas (EE) – tai sunki gamtin\u0117 \u017eidinin\u0117 virusin\u0117 liga, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV), pa\u017eeid\u017eianti galvos smegenis, j\u0173 dangalus ar periferinius nervus. EE yra viena i\u0161 svarbiausi\u0173 virusini\u0173 \u017emogaus centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos infekcij\u0173, kuriai b\u016bdingi liekamieji rei\u0161kiniai, kartais sukeliantys invalidum\u0105. EE sergama daugelyje pasaulio \u0161ali\u0173. Pirm\u0105 kart\u0105 EE apra\u0161ytas 1927…<\/p>\n","protected":false},"author":15,"featured_media":22556,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_feature_clip_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":"","jetpack_publicize_message":"","jetpack_publicize_feature_enabled":true,"jetpack_social_post_already_shared":true,"jetpack_social_options":{"image_generator_settings":{"template":"highway","default_image_id":0,"font":"","enabled":false},"version":2},"jetpack_post_was_ever_published":false},"categories":[6],"tags":[],"class_list":["post-22555","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos","category-6","description-off"],"jetpack_publicize_connections":[],"jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack_shortlink":"https:\/\/wp.me\/p7kWFe-5RN","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/05\/erkes-ikandimas-123rfcom-nuotr-57284ca8e8755.jpg","post_mailing_queue_ids":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/22555","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/15"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=22555"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/22555\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":22557,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/22555\/revisions\/22557"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/22556"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=22555"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=22555"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=22555"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}