Higienos institutas primena, kad kiekvienais metais bir\u017eelio 5-\u0105j\u0105 minima Pasaulin\u0117 aplinkos apsaugos diena.\u00a0Imta min\u0117ti nuo 1974\u00a0m., ji i\u0161augo \u012f pasaulin\u0119 aplinkos apsaugos platform\u0105, kurioje milijonai \u017emoni\u0173 i\u0161 viso pasaulio siekia apsaugoti planet\u0105. 2023 met\u0173\u00a0Pasaulin\u0117 aplinkos apsaugos diena\u00a0\u2013 penkiasde\u0161imtoji kasmetin\u0117 planetos \u0161vent\u0117 \u2013 skirta plastiko tar\u0161os krizei spr\u0119sti. \u017dmonija kasmet pagamina daugiau nei\u00a0430 milijon\u0173 ton\u0173\u00a0plastiko, i\u0161 kuri\u0173 du tre\u010ddaliai yra trumpalaikiai produktai, kurie greitai tampa atliekomis, u\u017epildo vandenynus, da\u017enai patenka \u012f maisto grandin\u0119.<\/p>\n
Nors yra daug verting\u0173 plastiko panaudojimo b\u016bd\u0173, \u017emogus tapo priklausomas nuo vienkartini\u0173 plastikini\u0173 gamini\u0173. Daugeliui i\u0161 m\u016bs\u0173 jie tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi. Tai vandens, \u0161amp\u016bno, pieno buteliai, \u0161aldymo mai\u0161eliai, led\u0173 indeliai, krep\u0161iai, maisto pakavimo pl\u0117vel\u0117, plastikiniai mai\u0161eliai, vienkartiniai indai ir\u00a0pan.<\/p>\n
Plastiko tar\u0161a ne tik kelia gr\u0117sm\u0119 aplinkai, bet ir daro neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 sveikatai. Keliolika\u00a0 milijon\u0173 ton\u0173 plastiko kasmet patenka \u012f j\u016bras ir vandenynus. Did\u017eioji dalis \u0161i\u0173 pavir\u0161iuje pl\u016bduriuojan\u010di\u0173 atliek\u0173 iki galo nesuyra ir sudaro vadinamuosius mikroplastikus \u2013 ma\u017eytes daleles, kuri\u0173 skersmuo siekia iki 5 milimetr\u0173. Mikroplastikai yra rimta problema ne tik j\u016broje, j\u0173 randama ir geriamajame vandenyje, taip pat jie gali patekti \u012f \u017emogaus organizm\u0105 per kv\u0117pavimo takus ir absorbuotis bei kauptis organuose: plau\u010diuose, kepenyse, blu\u017enyje, inkstuose.<\/p>\n
I\u0161 sausumos \u0161altini\u0173 plastiko atliekos up\u0117mis ne\u0161amos \u012f j\u016bras ir yra laikomos pagrindiniu tar\u0161os \u0161altiniu. Toliau vandenynuose aptinkamos \u0161iuk\u0161l\u0117s da\u017eniausiai yra arba neai\u0161kios kilm\u0117s, arba yra daiktai, naudojami prekybiniuose ir \u017evejybiniuose laivuose: tinklai, virv\u0117s, pl\u016bdurai, d\u0117\u017e\u0117s, statin\u0117s, pl\u016bd\u0117s ir\u00a0pan. Papl\u016bdimiuose aptinkamos plastiko \u0161iuk\u0161l\u0117s da\u017eniausiai yra plastikiniai mai\u0161eliai, pakuot\u0117s, buteliai, papl\u016bdimio \u0161lepet\u0117s, vaik\u0173 \u017eaislai ir kitos plastiko atliekos, kuri\u0173 vandens srov\u0117s \u012fprastai nenune\u0161a tolyn \u012f j\u016br\u0105.<\/p>\n
Lietuvos up\u0117se randamo mikroplastiko daleli\u0173 \u0161altinis\u00a0\u2013 smulkios padang\u0173 d\u0117v\u0117jimosi atliekos, suir\u0119 mai\u0161eliai, pakuot\u0117s ir kitos plastiko atliekos, per lietaus surenkamuosius tinklus patekusios \u012f upes. Taip pat \u012f vandens telkinius plastik\u0105 gali perne\u0161ti pauk\u0161\u010diai, laukiniai gyv\u016bnai, v\u0117jas.<\/p>\n
Lietuvai priklausan\u010diuose Baltijos j\u016bros vandenyse ir pakrant\u0117je plastikas sudaro nema\u017e\u0105 dal\u012f vis\u0173 mikro\u0161iuk\u0161li\u0173, kurios aptinkamos atviroje j\u016broje, papl\u016bdimiuose. Daugyb\u0117 atliek\u0173 plaukioja vandens pavir\u0161iuje, dalis j\u0173 nus\u0117da ant j\u016bros dugno. Da\u017eniausiai tai plastikiniai pirkini\u0173 mai\u0161eliai, plastiko puodeliai, kurie vandenyje iki galo nesuyra kelis de\u0161imtme\u010dius, d\u0117l to pirmiausia nuken\u010dia j\u016bros gyv\u016bnija, augmenija.<\/p>\n
Prisid\u0117ti prie \u0161varesni\u0173 upi\u0173, e\u017eer\u0173, j\u016br\u0173, vandenyn\u0173 galime kiekvienas. B\u016btina keisti savo \u012fpro\u010dius ir ma\u017einti vienkartini\u0173 plastikini\u0173 daikt\u0173 naudojim\u0105. Jei plastikiniai gaminiai nei\u0161vengiami, juos reik\u0117t\u0173 naudoti pakartotinai tol, kol jie taps netinkami naudoti,\u00a0o tada juos reik\u0117t\u0173 perdirbti arba tinkamai i\u0161mesti.\u00a0Reikia atsakingai tvarkyti atliekas\u00a0\u2013 r\u016b\u0161iuoti plastik\u0105, kad \u0161is nepatekt\u0173 \u012f aplink\u0105, dalyvauti upi\u0173 ir j\u0173 pakran\u010di\u0173 \u0161varinimo\u00a0darbuose, atsakingai elgtis papl\u016bdimiuose.<\/p>\n
Siekiant suma\u017einti plastiko atliek\u0173 kiek\u012f ir poveik\u012f aplinkai, apsiperkant reik\u0117t\u0173 rinktis produktus be plastikin\u0117s pakuot\u0117s, ne\u0161iotis daugkartinio naudojimo pirkini\u0173 mai\u0161el\u012f, naudoti daugkartin\u012f g\u0117rimo buteliuk\u0105, atsisakyti plastikini\u0173 stalo \u012franki\u0173, rinktis asmens prie\u017ei\u016bros priemones be plastiko. Per\u0117jimas prie \u017eiedin\u0117s ekonomikos iki 2040\u00a0m.\u00a0gali suma\u017einti\u00a0\u012f vandenynus patenkan\u010dio plastiko kiek\u012f daugiau nei 80 procent\u0173.<\/p>\n
Tad gyvenkime atsakingai\u00a0\u2013 saugokime vandens telkinius, juose slypin\u010di\u0105 gyvyb\u0119 ir save.<\/p>\n
<\/p>\n
Daugiau informacijos gali suteikti\u00a0Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Aplinkos sveikatinimo skyriaus visuomen\u0117s sveikatos specialist\u0117 Jolanta Rybalko mob. tel. 8 658 86749. el. pa\u0161tu\u00a0jolanta.rybalko@hi.lt.<\/p>\n
<\/p>\n
<\/p>\n
Daugiau informacijos:<\/p>\n
https:\/\/www.worldenvironmentday.global\/<\/a><\/p>\n https:\/\/www.unep.org\/news-and-stories\/story\/everything-you-need-know-about-plastic-pollution<\/a><\/p>\n https:\/\/www.yachting.com\/lt-lt\/news\/sailing-in-an-ocean-of-plastic<\/a><\/p>\n