{"id":27435,"date":"2024-03-07T13:58:37","date_gmt":"2024-03-07T11:58:37","guid":{"rendered":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/?p=27435"},"modified":"2024-03-07T13:58:37","modified_gmt":"2024-03-07T11:58:37","slug":"storosios-zarnos-vezys-kas-sumazina-pavoju-susirgti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/2024\/03\/07\/storosios-zarnos-vezys-kas-sumazina-pavoju-susirgti\/","title":{"rendered":"Storosios \u017earnos v\u0117\u017eys: kas suma\u017eina pavoj\u0173 susirgti?"},"content":{"rendered":"
\n

\u201eNe vienas \u017emogus sako: \u201eAi, nieko man n\u0117ra, kam tikrintis.\u201c O gydytojai visiems tokiems pacientams nor\u0117t\u0173 priminti, kad prevencin\u0117 storosios \u017earnos v\u0117\u017eio patikra suma\u017eina rizik\u0105 mirti\u201c, \u2013 sako Santaros klinik\u0173<\/a> Pilvo chirurgijos centro vadovas ir Vilniaus universiteto<\/a> Medicinos fakulteto profesorius Tomas Po\u0161kus. Min\u0117dami storosios \u017earnos v\u0117\u017eio prevencijos m\u0117nes\u012f, su specialistu kalbam\u0117s apie situacij\u0105 Lietuvoje ir siek\u012f pakeisti visuomen\u0117s po\u017ei\u016br\u012f \u012f sveikat\u0105.<\/strong><\/p>\n

Storosios \u017earnos v\u0117\u017eys yra viena i\u0161 da\u017eniausiai nustatom\u0173 onkologini\u0173 lig\u0173 Lietuvoje. Tokia pati situacija ir kitose i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse. Ir nors \u0161ios ligos diagnozavimo bei gydymo b\u016bdai nuolat tobul\u0117ja, storosios \u017earnos v\u0117\u017eys, pasak prof. T. Po\u0161kaus, vis dar yra pagrindin\u0117 mirties prie\u017eastis tarp vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 \u2013 aplenkia net visuomen\u0117s ryk\u0161te vadinamas \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligas. \u201eVertinant visus v\u0117\u017einius susirgimus, reik\u0117t\u0173 pasakyti, kad storosios \u017earnos v\u0117\u017eys yra vienas i\u0161 da\u017eniausi\u0173 ir vienas i\u0161 sunkiausi\u0105 \u00a0na\u0161t\u0105 sukelian\u010di\u0173 navik\u0173, \u2013 teigia gydytojas. \u2013 Toki\u0105 i\u0161vad\u0105 prieina mokslininkai, \u012fvertindami \u017emogaus netektus metus ir gyvenim\u0105 su liga bei ilgalaikes pasekmes net ir pasveikus.\u201c<\/p>\n

Yra kur tobul\u0117ti<\/strong><\/p>\n

25 metus nuo storosios \u017earnos v\u0117\u017eio pacientus gydantis prof. T. Po\u0161kus sako, kad \u00a0situacija Lietuvoje kei\u010diasi \u012f gera. \u201eStorosios \u017earnos v\u0117\u017eio patikros programa dalyje Lietuvos prad\u0117ta vykdyti 2009-aisiais, o 2014 metais jau ap\u0117m\u0117 vis\u0105 \u0161al\u012f. I\u0161 viso per tuos metus i\u0161tirta 2 milijonai gyventoj\u0173 ir pasiekta labai daug teigiam\u0173 rezultat\u0173: \u0161iandien \u017emon\u0117s jau \u017eino ir apie \u0161i\u0105 lig\u0105, ir apie prevencin\u0119 program\u0105, vis intensyviau tikrinasi, skatina tai daryti draugus bei artimuosius. Laikui b\u0117gant, reik\u0161mingai pager\u0117jo prie\u0161operacinis ir histologinis i\u0161tyrimas, turime palankesnes s\u0105lygas steb\u0117ti pacientus, o sergan\u010di\u0173j\u0173 i\u0161gyvenamumo rodikliai auga, \u2013 sako Santaros klinik\u0173 gydytojas. \u2013 Ta\u010diau vis tiek nuolat ie\u0161kome b\u016bd\u0173, kaip gal\u0117tume pagerinti esam\u0105 situacij\u0105. Spar\u010diai art\u0117jame prie Vakar\u0173 \u2013 i\u0161tiriame apie 30 proc. tikslin\u0117s grup\u0117s \u017emoni\u0173, o tikslas yra bent 60 proc.\u201c<\/p>\n

Paklaustas, kod\u0117l vis dar nepavyksta pritraukti didesn\u0117s visuomen\u0117s dalies pasitikrinti pagal prevencin\u0119 storosios \u017earnos v\u0117\u017eio program\u0105, profesorius nedaug\u017eod\u017eiauja. Anot jo, ne visas sveikatos b\u0117das \u017emon\u0117s link\u0119 tikrintis ir ne visi apskritai link\u0119 prevenci\u0161kai tikrintis sveikat\u0105. \u201eNe vienas sako: \u201eAi, nieko man n\u0117ra, kam tikrintis.\u201c O gydytojai visiems tokiems pacientams nor\u0117t\u0173 pasakyti, kad prevencin\u0117 patikra suma\u017eina rizik\u0105 mirti\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia prof. T. Po\u0161kus.<\/p>\n

Pagrindiniai simptomai \u2013 vos du<\/strong><\/p>\n

Kokie yra pagrindiniai ir da\u017eniausiai pasitaikantys storosios \u017earnos v\u0117\u017eio simptomai? Anot gydytojo, ry\u0161kiausi yra vos du. \u201ePagrindinis simptomas, apie kur\u012f da\u017enas yra gird\u0117j\u0119s, yra tu\u0161tinimosi poky\u010diai. Kalbama ne apie vienkartinius pasikeitimus, kai organizmas sureaguoja \u012f kok\u012f nors maist\u0105 ar g\u0117rim\u0105, bet apie trunkan\u010dius kelias savaites. Kai imama tu\u0161tintis kitaip, ne\u012fprastai, nors mityba, gyvenimo b\u016bdas per daug nepakito, reikia susir\u016bpinti ir kreiptis \u012f specialistus\u201c, \u2013 sako prof. T. Po\u0161kus.<\/p>\n

Kitas simptomas, reikalaujantis papildomo i\u0161tyrimo, profesoriaus teigimu, yra kraujas i\u0161matose. \u201eSunerimti reik\u0117t\u0173, jeigu kraujas ne \u0161viesus, bet tamsus, susimai\u0161\u0119s su i\u0161matomis. B\u016btina kuo skubiau i\u0161siai\u0161kinti tokio kraujavimo prie\u017eastis\u201c, \u2013 ai\u0161kina Pilvo chirurgijos centro vadovas ir priduria, kad, net nejuntant joki\u0173 sveikatos sutrikim\u0173, bet sulaukus 50 met\u0173, reik\u0117t\u0173 kreiptis \u012f medikus ir nemokamai prevenci\u0161kai pasitikrinti d\u0117l storosios \u017earnos v\u0117\u017eio. Gydytojas sako, kad storosios \u017earnos v\u0117\u017eio prevencin\u0117je programoje dalyvauti b\u016btina, nes taip gali pavykti lig\u0105 nustatyti anks\u010diau arba net i\u0161vengti v\u0117\u017eio: neretai diagnozuojami ir ikiv\u0117\u017einiai pakitimai, pavyzd\u017eiui, pamatomi pakitusios gleivin\u0117s plotai, kuriuos pa\u0161alinus, toje vietoje navik\u0173 neatsiranda.<\/p>\n

\"Prof.<\/p>\n

Mitais apipinta kolonoskopija\u00a0<\/strong><\/p>\n

Kalb\u0117damas apie storosios \u017earnos tyrimus, gydytojas pamini ir \u012fvairiais mitais apipint\u0105 kolonoskopijos tyrim\u0105, kurio daugelis \u017emoni\u0173 vis dar bijo. Dar blogiau \u2013 \u012fsibaugin\u0119 atsisako tirtis stor\u0105j\u0105 \u017earn\u0105. \u201eNor\u0117\u010diau pabr\u0117\u017eti, kad du tre\u010ddaliai kolonoskopijos tyrim\u0173 Lietuvoje atliekami su nejautra. Pasitaiko, kad pacientas pasirenka tyrim\u0105 be nejautros, bet net ir tada skausmo neturi b\u016bti. Auk\u0161tos kvalifikacijos endoskopuotojai kolonoskopij\u0105 geba atlikti pacientui nesukeldami dideli\u0173 nepatogum\u0173.\u201c<\/p>\n

Baigdamas pokalb\u012f, Santaros klinik\u0173 profesorius dar kart\u0105 pabr\u0117\u017eia, kad labai svarbu v\u0117\u017e\u012f nustatyti kuo ankstyvesn\u0117s stadijos \u2013 nuo to priklauso ligos i\u0161gydymas. \u201ePirmos stadijos storosios \u017earnos v\u0117\u017e\u012f \u012fveikia daugiau nei 90 proc. pacient\u0173, antros \u2013 70\u201380 proc., tre\u010dios \u2013 apie 50 proc., o ketvirtos \u2013 vos 20 proc., kartais 30 proc. \u017emoni\u0173. Lietuvoje pirmos\u2013antros stadijos storosios \u017earnos v\u0117\u017eys nustatomas ma\u017edaug tre\u010ddaliui sergan\u010di\u0173j\u0173, dar tre\u010ddaliui diagnozuojama tre\u010dia stadija, o likusiems \u2013 ketvirta. Mes siekiame, kad pirmos\u2013antros stadijos storosios \u017earnos v\u0117\u017eys b\u016bt\u0173 nustatomas bent dviem tre\u010ddaliams juo sergan\u010di\u0173 pacient\u0173.\u201c<\/p>\n

Prevenci\u0161kai tiriama nuo 50 met\u0173<\/strong><\/p>\n

Nacionalinio v\u0117\u017eio instituto<\/a> duomenimis, kasmet nuo storosios \u017earnos v\u0117\u017eio Lietuvoje mir\u0161ta apie 800 \u017emoni\u0173. Gydymas b\u016bt\u0173 kur kas efektyvesnis, o mir\u010di\u0173 ma\u017eiau, jeigu lig\u0105 pavykt\u0173 nustatyti ankstyvoje stadijoje. Tai paprasta padaryti tiriantis pagal storosios \u017earnos prevencin\u0119 program\u0105<\/a>, kuri skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 met\u0173 (imtinai). Jiems kas 2 metus gali b\u016bti atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei atsakymas neigiamas \u2013 pacientas sveikas, jeigu teigiamas \u2013 \u0161eimos gydytojas i\u0161duoda siuntim\u0105 pas gydytoj\u0105 specialist\u0105. Kolonoskopija ir, jei reikia, biopsija leid\u017eia patvirtinti arba paneigti storosios \u017earnos v\u0117\u017eio diagnoz\u0119.<\/p>\n

Jeigu \u017emogus jau\u010diasi blogai, bet nepatenka \u012f nustatyto am\u017eiaus grup\u0119, vis tiek turi kreiptis \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105. Jis atliks tyrimus ir, jei reikia, i\u0161duos siuntim\u0105 konsultuotis pas gydytoj\u0105 specialist\u0105.<\/p>\n

Siekiant laiku diagnozuoti lig\u0105 arba jai u\u017eb\u0117gti u\u017e aki\u0173, storosios \u017earnos v\u0117\u017eio prevencinei programai apmok\u0117ti kasmet skiriama vis daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo l\u0117\u0161\u0173: 2021 m. \u2013 5,2 mln., 2022 m. \u2013 5,7 mln., 2023 m. \u2013 6,1 mln., o \u0161iemet \u2013 7,9 mln. eur\u0173.<\/p>\n

Ligoni\u0173 kasos primena, kad \u0161iuo metu privalomuoju sveikatos draudimu apsidraud\u0119 \u017emon\u0117s sveikat\u0105 gali pasitikrinti pagal penkias lig\u0173 prevencijos programas: gimdos kaklelio<\/a>, kr\u016bties<\/a>, prostatos<\/a>, storosios \u017earnos v\u0117\u017eio<\/a>, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173<\/a>.<\/p>\n

\"Storosios<\/p>\n

Infografik\u0105 galite atsisi\u0173sti i\u0161\u00a0\u010dia<\/a>.<\/em><\/p>\n

Daugiau infografik\u0173 rasite\u00a0\u010dia.<\/a><\/em><\/p>\n

(Santaros klinik\u0173 nuotr.)<\/em><\/p>\n

Kauno teritorin\u0117s ligoni\u0173 kasos informacija<\/em><\/p>\n

Ligoni\u0173 kasos kvie\u010dia:<\/strong><\/p>\n