{"id":28953,"date":"2024-10-15T14:35:45","date_gmt":"2024-10-15T12:35:45","guid":{"rendered":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/?p=28953"},"modified":"2024-10-15T14:35:45","modified_gmt":"2024-10-15T12:35:45","slug":"kalba-medikai-anksti-diagnozuotas-kruties-vezys-iveikiamas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/2024\/10\/15\/kalba-medikai-anksti-diagnozuotas-kruties-vezys-iveikiamas\/","title":{"rendered":"Kalba medikai. Anksti diagnozuotas kr\u016bties v\u0117\u017eys \u2013 \u012fveikiamas"},"content":{"rendered":"
\n

Kr\u016bties v\u0117\u017eys yra da\u017eniausia onkologin\u0117 liga tarp moter\u0173 ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kuo anks\u010diau ji diagnozuojama, tuo didesn\u0117 tikimyb\u0117 i\u0161gyti ir gyventi visaverti\u0161kai. Kr\u016bt\u0173 sveikatos dien\u0105, visame pasaulyje minim\u0105 spalio 15-\u0105j\u0105, Kauno teritorin\u0117 ligoni\u0173 kasa primena dalyvavimo kr\u016bties v\u0117\u017eio prevencin\u0117je programoje<\/a> svarb\u0105.\u00a0<\/strong><\/p>\n

Dr. Jurgita Gudaitien\u0117, Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto ligonin\u0117s Kauno klinik\u0173 <\/a>onkolog\u0117 chemoterapeut\u0117, besispecializuojanti kr\u016bties v\u0117\u017eio srityje, pasakoja, kad kr\u016bties v\u0117\u017eys kiek re\u010diau palyginti su ankstesniu de\u0161imtme\u010diu diagnozuojamas pa\u017eengusios ar i\u0161plitusios stadijos. Da\u017eniausiai \u0161i onkologin\u0117 liga nustatoma ankstyvos \u2013 I ar II \u2013 stadijos. Teigiamus poky\u010dius, gydytojos manymu, lemia visuomen\u0117s \u0161vietimas ir onkologijos mokslo pa\u017eanga.<\/p>\n

Pacien\u010di\u0173 po\u017ei\u016bris kei\u010diasi<\/strong><\/p>\n

Paklausta, ar per jos veiklos metus pakito pa\u010di\u0173 pacien\u010di\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f kr\u016bties v\u0117\u017e\u012f, J. Gudaitien\u0117 pasid\u017eiaugia, kad, nors vienoki\u0173 ar kitoki\u0173 baimi\u0173 pacient\u0117s vis dar turi, tas mintis atsveria pasitik\u0117jimas moksliniais atradimais ir moderniu gydymu. \u201eTaip pat matau, kad vis daugiau moter\u0173 labiau r\u016bpinasi savimi. Visuomen\u0117s s\u0105moningumo vystymasis, konstruktyvus informacijos apie ligas pateikimas \u012fvairiose medijose padeda dr\u0105siau, atviriau \u017evelgti \u012f piktybinius susirgimus, atpa\u017einti pradinius ligos simptomus, neatid\u0117liojant kreiptis \u012f gydytojus, aktyviau dalyvauti patikros programose\u201c, \u2013 pasiekimus visuomen\u0117je vardija onkolog\u0117 ir priduria, kad nyksta mitai, susij\u0119 su sveikatos prie\u017ei\u016bros sritimi.<\/p>\n

Anot jos, vis ma\u017eiau pacien\u010di\u0173 tiki, kad gali pasveikti vien pakeitusios gyvenimo b\u016bd\u0105 ar mityb\u0105, netaikant specifinio gydymo. \u201e\u017dinoma, sveika gyvensena, subalansuota mityba labai svarbu, bet pasveikti nuo piktybini\u0173 lig\u0173 galima tik taikant \u012frodymais pagr\u012fst\u0105 gydym\u0105, \u2013 patirtimi dalijasi daugiau nei 15 met\u0173 onkologe dirbanti gydytoja. \u2013 Retkar\u010diais tenka susidurti su mitu, kad neverta gydytis nusta\u010dius i\u0161plitusi\u0105 lig\u0105, kad vaistai tik sukels \u0161alutin\u012f poveik\u012f, bet nepad\u0117s. J\u012f nor\u0117\u010diau paneigti ir pabr\u0117\u017eti, kad \u0161iandien \u012f i\u0161plitus\u012f kr\u016bties v\u0117\u017e\u012f \u017ei\u016brima kaip \u012f l\u0117tin\u0119 lig\u0105, kuri valdoma vaistais. Vartojant naujos kartos medikamentus, vis daugiau pacien\u010di\u0173 su metastazavusiu kr\u016bties v\u0117\u017eiu gyvena 10 met\u0173 ir ilgiau, i\u0161laikydamos gana ger\u0105 gyvenimo kokyb\u0119.\u201c<\/p>\n

Gydytoja J. Gudaitien\u0117 pasakoja, kad vis dar yra moter\u0173, kurios, net ir jusdamos tam tikrus simptomus, kr\u016bt\u0173 nesitiria. Prie\u017eastis \u2013 baim\u0117 i\u0161girsti v\u0117\u017eio diagnoz\u0119 ir \u012fsitikinimas, kad vienintelis \u0161ios onkologin\u0117s ligos gydymo b\u016bdas yra kr\u016bties pa\u0161alinimas. \u201eNor\u0117\u010diau paneigti \u0161\u012f \u012fsitikinim\u0105. Kai v\u0117\u017eio stadija ankstyva, o kr\u016bties ir naviko dyd\u017eio santykis tinkamas, atliekama kr\u016bt\u012f i\u0161sauganti operacija, \u2013 pasakoja onkolog\u0117. \u2013 Vis d\u0117lto da\u017eniausiai vien operacijos nepakanka \u2013 chirurginis gydymas derinamas su sisteminiu, kuris parenkamas atsi\u017evelgiant \u012f naviko savybes. Tai rei\u0161kia, kad pacient\u0117ms gali b\u016bti taikomi skirtingi gydymo metodai ar t\u0173 metod\u0173 deriniai.\u201c<\/p>\n

Rizikos veiksniai ir simptomai<\/strong><\/p>\n

Kaip teigia onkolog\u0117, kr\u016bties v\u0117\u017eio i\u0161sivystym\u0105 lemia ne vienas veiksnys, bet keli\u0173 kombinacija. Deja, ne visais atvejais juos pavyksta identifikuoti. \u201e\u017dinome, kad polink\u012f sirgti kr\u016bties v\u0117\u017eiu gali lemti tam tikr\u0173 gen\u0173 mutacijos, \u2013 pasakoja gydytoja. \u2013 Didesn\u0119 rizik\u0105 gali tur\u0117ti negimd\u017eiusios, ne\u017eind\u017eiusios moterys, tos, kurias vargina antsvoris. Nesaikingas alkoholio vartojimas, r\u016bkymas, pakaitin\u0117 hormon\u0173 terapija pomenopauz\u0117s metu, ma\u017eas fizinis aktyvumas, hormonin\u0117 kontracepcija, nutrauktas n\u0117\u0161tumas taip pat yra kr\u016bties v\u0117\u017eio rizikos veiksniai. Moterims, kuri\u0173 artimos giminait\u0117s \u2013 motina ar sesuo \u2013 sirgo \u0161ia onkologine liga, tikimyb\u0117 susirgti taip pat didesn\u0117.\u201c<\/p>\n

Pagrindiniai kr\u016bties v\u0117\u017eio simptomai, pasak J. Gudaitien\u0117s, yra sukiet\u0117jimas, kr\u016bties formos pokytis, odos pakitimai \u2013 paraudimas, patraukimas ar apelsino \u017eievel\u0119 primenantis vaizdas. Taip pat gali pakisti spenelis: parausti, i\u0161op\u0117ti, atsirasti kraujing\u0173 i\u0161skyr\u0173. B\u016bna, pirmiausia pastebimi pakitimai pa\u017eastyje: padid\u0117j\u0119 arba sukiet\u0117j\u0119 limfmazgiai, \u0161ios srities pilnumas.<\/p>\n

Onkolog\u0117 primena: \u201eMoterims, turin\u010dioms kr\u016bties v\u0117\u017eio rizikos veiksni\u0173, rekomenduoju reguliariai tikrintis kr\u016btis, net jei nevargina jokie nemalon\u016bs poj\u016b\u010diai, nes ankstyv\u0173 stadij\u0173 navikai da\u017eniausiai yra besimptomiai.\u201c<\/p>\n

\"Jurgita<\/p>\n

Tr\u016bksta aktyvumo<\/strong><\/p>\n

Lietuvoje dalyvavimas mamografin\u0117s patikros d\u0117l kr\u016bties v\u0117\u017eio programoje ger\u0117ja. Vis d\u0117lto, J. Gudaitien\u0117s teigimu, moter\u0173 aktyvumas vis dar per \u017eemas \u2013 apie 60 proc. Siekiant profilaktin\u0117s programos efektyvumo, pageidautina, kad joje dalyvaut\u0173 ne ma\u017eiau kaip 75 proc. tikslin\u0117s grup\u0117s moter\u0173.<\/p>\n

\u201eD\u0117l koki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 moterys nedalyvauja \u0161ioje patikroje, negaliu vienareik\u0161mi\u0161kai atsakyti, galb\u016bt tai lemia po\u017ei\u016bris \u012f sveikat\u0105 apskritai, \u2013 svarsto gydytoja, paklausta, kod\u0117l, jos manymu, vis dar per ma\u017eai moter\u0173 tiriasi pagal prevencin\u0119 program\u0105. \u2013 Mano nuomone, tiek apie patikros program\u0105, tiek apie kr\u016bties v\u0117\u017e\u012f \u0161iandien komunikuojama tikrai pakankamai. Spalio m\u0117nes\u012f visoje Lietuvoje gana daug rengini\u0173, kuriuose skleid\u017eiama informacija apie kr\u016bties v\u0117\u017eio problematik\u0105, skirt\u0173 tiek bendrai visuomenei, tiek sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistams.\u201c<\/p>\n

Nuo kit\u0173 met\u0173 planuojama mamografin\u0119 patikr\u0105 Lietuvoje atlikti moterims nuo 45 iki 74 met\u0173 (imtinai) \u2013 ketinama prapl\u0117sti tikslin\u0117s grup\u0117s am\u017eiaus ribas d\u0117l did\u0117jan\u010dio susirgim\u0173 skai\u010diaus, jaun\u0117jan\u010dio pacien\u010di\u0173 am\u017eiaus bei ilg\u0117jan\u010dios gyvenimo trukm\u0117s. \u201eKvie\u010diu \u017emones tobul\u0117ti \u2013 dalyvauti piktybini\u0173 navik\u0173 prevencin\u0117se bei ankstyvosios diagnostikos programose, keisti m\u0105stymo stereotipus, i\u0161naudoti technologij\u0173 galimybes siekiant suvaldyti \u0161iuolaikines \u017emonijos sveikatos problemas\u201c, \u2013 nenumoti ranka \u012f savo sveikat\u0105 skatina onkolog\u0117 chemoterapeut\u0117 J. Gudaitien\u0117.<\/p>\n

Pasitikrinti sveikat\u0105 \u2013 nekainuoja<\/strong><\/p>\n

Higienos instituto<\/a> duomenimis, kr\u016bties v\u0117\u017eys u\u017eima antr\u0105j\u0105 viet\u0105 piktybini\u0173 navik\u0173 grup\u0117je ir situacija kol kas neger\u0117ja. Prie\u0161ingai, sergamumas \u0161ia liga did\u0117ja: pernai Lietuvoje ja sirgo daugiau nei 20,2 t\u016bkst., 2022 metais \u2013 19,5 t\u016bkst., o 2021-aisiais \u2013 per 18,7 t\u016bkst. moter\u0173.<\/p>\n

Ligoni\u0173 kasos primena, kad labai svarbu ne tik valdyti kr\u016bties v\u0117\u017eio atsiradimo rizikos veiksnius, bet ir j\u012f diagnozuoti kuo anks\u010diau \u2013 tada gydymo rezultatai b\u016bna geresni. Siekiant anksti u\u017e\u010diuopti lig\u0105 ir i\u0161saugoti kuo daugiau moter\u0173 gyvybi\u0173, nuo 2005 met\u0173 Lietuvoje vykdoma kr\u016bties v\u0117\u017eio prevencin\u0117 programa<\/a>. Ji skirta 50\u201369 met\u0173 moterims, kai rizika susirgti kr\u016bties v\u0117\u017eiu did\u017eiausia. Patikra atliekama kas dvejus metus.<\/p>\n

Moterys, norin\u010dios i\u0161sitirti pagal kr\u016bties v\u0117\u017eio prevencin\u0119 program\u0105, pirmiausia tur\u0117t\u0173 kreiptis \u012f savo \u0161eimos gydytoj\u0105. Jis i\u0161duos siuntim\u0105 mamografiniam tyrimui atlikti. U\u017e programoje numatytas paslaugas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustosioms mok\u0117ti nereikia, jei tyrimas atliekamas sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaigoje, sudariusioje sutart\u012f su teritorine ligoni\u0173 kasa.<\/p>\n

Net ir jaunesn\u0117s ar vyresn\u0117s nei programoje nustatyto am\u017eiaus moterys, pasteb\u0117jusios pakitim\u0173 kr\u016btyse, tur\u0117t\u0173 kreiptis \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105, kuris \u012fvertins sveikatos b\u016bkl\u0119 ir prireikus si\u0173s gydytojo specialisto konsultacijai gauti.<\/p>\n

\"Kr\u016bties<\/p>\n

Infografik\u0105 galima atsisi\u0173sti i\u0161\u00a0\u010dia<\/a>.<\/em><\/p>\n

Daugiau infografik\u0173 rasite\u00a0\u010dia.<\/a><\/em><\/p>\n

Kauno teritorin\u0117s ligoni\u0173 kasos informacija<\/em><\/p>\n

(Asmeninio archyvo nuotr.)<\/em><\/p>\n

Ligoni\u0173 kasos kvie\u010dia:<\/strong><\/p>\n