Erk\u0117s \u2013 pavojingas ligas platinantys nariuotakojai, kuri\u0173 d\u0117l \u0161ilt\u0117jan\u010dio klimato ir \u0161velni\u0173 \u017eiem\u0173 Lietuvoje galima aptikti ir \u017eiemos m\u0117nesiais, o pavasarinis j\u0173 aktyvumas prasideda kartu su pirm\u0105ja \u017ealuma \u2013 kov\u0105. Nacionalinio visuomen\u0117s sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad nuo erki\u0173 platinam\u0173 lig\u0173 \u2013 Laimo ligos ir erkinio encefalito \u2013 b\u016btina imtis prevencini\u0173 priemoni\u0173. Kaip apsisaugoti ir k\u0105 daryti \u012fsisiurbus erkei, skaitykite prane\u0161ime.<\/p>\n
NVSC duomenimis, 2024 m. Lietuvoje buvo u\u017efiksuoti 807 erkinio encefalito atvejai, i\u0161 j\u0173 11 mirties. Did\u017eiausi sergamumo rodikliai, t. y. didesni u\u017e bendr\u0105 \u0161alies sergamumo rodikl\u012f, u\u017eregistruoti Utenos, Marijampol\u0117s, Tel\u0161i\u0173, Taurag\u0117s ir Kauno apskrityse. Pernai \u0161iose apskrityse u\u017eregistruot\u0173 atvej\u0173 skai\u010dius sudar\u0117 beveik pus\u0119 (46,3 proc.) vis\u0173 susirgim\u0173 erkiniu encefalitu Lietuvoje.<\/p>\n
Erkinis encefalitas \u2013 sunki virusin\u0117 liga <\/strong><\/p>\n Erkinis encefalitas \u2013 tai pavojinga virusin\u0117 liga, kuri pa\u017eeid\u017eia centrin\u0119 nerv\u0173 sistem\u0105 ir gali sukelti rimt\u0173 sveikatos sutrikim\u0173. \u0160ia liga da\u017eniausiai u\u017esikre\u010diama \u012fsisiurbus infekuotai erkei, re\u010diau \u2013 vartojant nepasterizuot\u0105 pien\u0105 bei jo produktus. \u017dmogus pirmuosius ligos simptomus da\u017eniausiai pajau\u010dia pra\u0117jus 7\u201314 d. po erk\u0117s \u012fsisiurbimo, bet jie gali pasireik\u0161ti ir v\u0117liau.<\/p>\n \u201eLigos pasekm\u0117s gali b\u016bti ilgalaik\u0117s \u2013 nuo stipri\u0173 galvos skausm\u0173, kar\u0161\u010diavimo ir pykinimo iki paraly\u017eiaus ar net mirties. Kai kuriais atvejais liga sukelia ilgalaikius neurologinius sutrikimus, tokius kaip atminties praradimas, koordinacijos sutrikimai ar l\u0117tinis nuovargis. Kadangi specifinio gydymo nuo erkinio encefalito n\u0117ra, efektyviausia apsauga yra skiepai\u201c, \u2013 primena NVSC U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 valdymo vyriausioji specialist\u0117 Milda \u017dygutien\u0117.<\/p>\n Skiepytis nuo erkinio encefalito galima visus metus<\/strong><\/p>\n Pasiskiepyti nuo erkinio encefalito rekomenduojama visiems Lietuvos gyventojams ir atvykstantiems turistams, ypa\u010d tiems, kurie da\u017enai lankosi gamtoje. Vakcinavimo schemos yra dvi: \u012fprastin\u0117 ir pagreitinta. \u012eprastin\u0117s skiepijimo schemos pirmosios dvi doz\u0117s \u012fskiepijamos 1\u20133 m\u0117n. intervalu; tre\u010diosios ir sustiprinan\u010di\u0173j\u0173 dozi\u0173 \u012fskiepijimo intervalai gali b\u016bti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo, ir nurodomi vakcinos informaciniame lapelyje. Po pilnos vakcinacijos (3 dozi\u0173) susidaro patikima apsauga.<\/p>\n NVSC specialist\u0117 primena, kad pasiskiepyti nuo erkinio encefalito galima bet kuriuo met\u0173 laikotarpiu. Jei atsitiko taip, kad pamir\u0161ote, kada paskutin\u012f kart\u0105 skiepijot\u0117s \u2013 pasitikslinti galite per e.sveikatos portal\u0105 arba kreipdamiesi \u012f \u012fstaig\u0105, kurioje skiepijot\u0117s. Po tre\u010diosios doz\u0117s apsauga trunka 3\u20135 metus, tod\u0117l v\u0117liau reikalingos palaikomosios doz\u0117s.<\/p>\n Primename, kad nuo pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 rugs\u0117jo 50\u201355 met\u0173 am\u017eiaus grupei priklausantiems asmenims skiepai nuo erkinio encefalito yra nemokami. Tai taikoma ir asmenims, kurie jau yra pasiskiepij\u0119, ta\u010diau reikalinga sustiprinamoji doz\u0117 \u2013 jei priklausote \u0161iai am\u017eiaus grupei, galite j\u0105 gauti nemokamai.<\/p>\n Laimo ligos apsaugai skiep\u0173 n\u0117ra<\/strong>, nuo jos apsaugo tik bendrosios profilaktin\u0117s priemon\u0117s.<\/p>\n \u201eApsisaugoti nuo erki\u0173 platinam\u0173 lig\u0173 pad\u0117s keli paprasti, ta\u010diau svarb\u016bs \u012fpro\u010diai. Eidami \u012f gamt\u0105, rinkit\u0117s \u0161viesius, u\u017edarus drabu\u017eius, nepamir\u0161kite ir galvos apdangalo, o atvir\u0105 od\u0105 apsaugokite erkes atbaidan\u010diomis chemin\u0117mis med\u017eiagomis \u2013 repelentais. B\u016bdami lauke da\u017enai ap\u017ei\u016br\u0117kite save ir savo artimuosius, o gr\u012f\u017e\u0119 namo kruop\u0161\u010diai patikrinkite k\u016bn\u0105, i\u0161si\u0161ukuokite plaukus ir nusiprauskite. Taip pat svarbu pri\u017ei\u016br\u0117ti aplink\u0105 \u2013 reguliariai pjauti \u017eol\u0119, naikinti kr\u016bmus ir tvarkyti teritorij\u0105\u201c, \u2013 rekomendacijomis dalijasi NVSC atstov\u0117.<\/p>\n K\u0105 daryti \u012fsisiurbus erkei? <\/strong><\/p>\n Aptikus \u012fsisiurbusi\u0105 erk\u0119, j\u0105 reikia kuo grei\u010diau i\u0161traukti, nespausti erk\u0117s k\u016bnelio, suimti erk\u0119 kaip galima ar\u010diau odos ir staigiu judesiu traukti \u012f vir\u0161\u0173. \u012esisiurbusios erk\u0117s netepti riebalais ar kitais skys\u010diais. Pa\u0161alinus erk\u0119, \u017eaizdel\u0119 reikia patepti dezinfekciniu skys\u010diu. Po erk\u0117s \u012fsisiurbimo apie vien\u0105 m\u0117nes\u012f reikia steb\u0117ti savo sveikat\u0105 ir \u012fsisiurbimo viet\u0105. Jeigu erk\u0117s \u012fkandimo vietoje atsiranda paraudimas, kuris ple\u010diasi, ar pablog\u0117ja savijauta \u2013 b\u016btina nedelsiant kreiptis \u012f gydytoj\u0105.<\/p>\n <\/p>\n <\/p>\n