{"id":31439,"date":"2025-07-11T08:57:55","date_gmt":"2025-07-11T06:57:55","guid":{"rendered":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/?p=31439"},"modified":"2025-07-11T08:57:55","modified_gmt":"2025-07-11T06:57:55","slug":"lietuvoje-startuoja-tyrimas-siekiant-suzinoti-kokiu-pavojingu-cheminiu-medziagu-yra-zmoniu-organizmuose","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/2025\/07\/11\/lietuvoje-startuoja-tyrimas-siekiant-suzinoti-kokiu-pavojingu-cheminiu-medziagu-yra-zmoniu-organizmuose\/","title":{"rendered":"Lietuvoje startuoja tyrimas, siekiant su\u017einoti, koki\u0173 pavojing\u0173 chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 yra \u017emoni\u0173 organizmuose"},"content":{"rendered":"
\n

Liepos 22 d. Lietuvoje prasid\u0117s ir tris metus bus atliekamas \u017emogaus biologin\u0117s steb\u0117senos ir sveikatos tyrimas, kuris yra tarptautinio tyrimo dalis, siekiant nustatyti, kiek ir koki\u0173 pavojing\u0173 chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 yra \u017emoni\u0173 organizmuose, galim\u0105 j\u0173 poveik\u012f sveikatai. Tyrimui \u012f nurodytas vietas Vilniuje, Kaune, Klaip\u0117doje, \u0160iauliuose, Panev\u0117\u017eyje ir Alytuje bus kvie\u010diami atvykti atsitiktin\u0117s atrankos b\u016bdu atrinkti \u017emon\u0117s. Tad gyventojai, sulauk\u0119 Nacionalin\u0117s visuomen\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros laboratorijos (NVSPL) kvietimo, raginami nelikti abejingi ir atvykti tirtis.<\/strong><\/p>\n

\u0160io tyrimo rezultatai svarb\u016bs ne tik Lietuvai, bet ir Europai, nes juos \u012fvertinus, bus teikiami si\u016blymai Europos S\u0105jungos ir Lietuvos \u012fstatym\u0173 leid\u0117jams, kaip ma\u017einti kenksming\u0173 med\u017eiag\u0173 paplitim\u0105 \u017emoni\u0173 organizmuose per pramon\u0117s produkcij\u0105 \u2013 kosmetik\u0105, maist\u0105, automobili\u0173 pramon\u0119, aprang\u0105, avalyn\u0119, nam\u0173 apyvokos reikmenis. Taip pat rekomendacijos gyventojams, kaip gerinti sveikat\u0105, saugoti save ir artimuosius, norint suma\u017einti galim\u0105 chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 poveik\u012f organizmui.<\/p>\n

NVSPL atkreipia d\u0117mes\u012f, kad kiekvienas atvyk\u0119s tirtis gyventojas tur\u0117s paaukoti kraujo ir atsine\u0161ti \u0161lapimo, nes bus tiriamos gyventoj\u0173 kraujyje ir \u0161lapime esan\u010di\u0173 pavojing\u0173 chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 koncentracijos. Pavyzd\u017eiui, bisfenoli\u0173, perfluoralkilint\u0173 ir polifluoralkilint\u0173 med\u017eiag\u0173, pesticid\u0173, policiklini\u0173 aromatini\u0173 angliavandenili\u0173, polichlorint\u0173 bifenil\u0173, metal\u0173, skydliauk\u0117s hormon\u0173 ir kraujo lipid\u0173 kiekiai.<\/p>\n

\u012e tiriam\u0173j\u0173 grup\u0119 atsitiktin\u0117s atrankos b\u016bdu i\u0161 viso kasmet bus kvie\u010diama po 600 reprodukcinio am\u017eiaus \u0161alies gyventoj\u0173 i\u0161 Vilniaus, Kauno, Klaip\u0117dos, \u0160iauli\u0173, Panev\u0117\u017eio ir Alytaus bei \u0161i\u0173 miest\u0173 rajon\u0173. Daugiausia \u2013 303 \u2013 Vilniuje bei Vilniaus rajone. Per trejus metus planuojama i\u0161tirti 1800 gyventoj\u0173.<\/p>\n

Laboratoriniam i\u0161tyrimui i\u0161 vieno tiriamojo bus paimta iki 50 ml kraujo ir iki 70 ml pirmo rytinio \u0161lapimo \u0117minio. Taip pat bus renkama informacija apie gyvenam\u0105j\u0105 ir darbo aplink\u0105, gyvensenos ir mitybos \u012fpro\u010dius, fizin\u012f aktyvum\u0105, persirgtas ligas, vartojamus vaistus.<\/p>\n

Tyrim\u0105 koordinuojan\u010dios Sveikatos apsaugos ministerijos viceministr\u0117s Laimut\u0117s Vaidelien\u0117s teigimu, m\u016bs\u0173 \u0161alyje startuojantis epidemiologinis \u017emogaus biologin\u0117s steb\u0117senos ir sveikatos tyrimas prisideda prie \u00a0tarptautinio, EK koordinuojamo tyrimo. Jis atliekamas 22 Europos \u0161alyse, pavyzd\u017eiui, Vokietijoje, Ispanijoje, Pranc\u016bzijoje, kaimynin\u0117je Lenkijoje bei Estijoje.<\/p>\n

\u201eChemini\u0173 med\u017eiag\u0173 \u2013 nematom\u0173, nejuntam\u0173, bet esan\u010di\u0173 m\u016bs\u0173 aplinkoje, ore bei maiste \u012ftaka \u017emogaus sveikatai yra be galo svarbi. Nauji genetiniai tyrimai yra patvirtin\u0119 aplinkos poveikio svarb\u0105 m\u016bs\u0173 gen\u0173 pasirei\u0161kimo reguliavimui (epigenetikai). Biomonitoringas yra vienas i\u0161 tiksliausi\u0173 metod\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 \u012fvertinti kenksming\u0173 med\u017eiag\u0173 i\u0161 aplinkos paplitim\u0105 \u017emogaus organizme mast\u0105. O tai padeda mokslininkams numatyti rizikos grupes ir steb\u0117ti tendencijas, atsakingiems asmenims priimti reikiamus sprendimus d\u0117l pavojing\u0173 chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 kontrol\u0117s, apribojimo ar u\u017edraudimo. Labai svarbu, turint tikslius duomenis, juos tinkamai interpretuoti, nes tai padeda nuo chemin\u0117s tar\u0161os aplinkoje pavojaus apsaugoti visus gyventojus, o ypa\u010d labiau pa\u017eeid\u017eiamas gyventoj\u0173 grupes\u201c, – sako viceministr\u0117 L. Vaidelien\u0117.<\/p>\n

\"NVSPL1.jpg\"<\/p>\n

Kaip pastebi \u0161iam projektui vadovaujanti NVSPL direktor\u0117s pavaduotoja Rosita Marija Bal\u010dien\u0117, da\u017eniausiai \u017emoni\u0173 organizmuose aptinkamos chemin\u0117s med\u017eiagos bei sunkieji metalai: bisfenolis, pesticidai, arsenas, gyvsidabris, kadmis, chromas, \u0161vinas ir pan., kurios yra pavojingos. Moksliniai tyrimai rodo, kad aplinkos veiksniai nulemia apie 20 proc., o gyvensenos veiksniai \u2013 apie \u00a050 proc. \u00a0\u017emogaus sveikatos. Dauguma chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 yra endokrinin\u0119 ir reprodukcin\u0119 sistem\u0105 \u017ealojan\u010dios, v\u0117\u017e\u012f bei kitus ilgalaikius, l\u0117tinius sveikatos sutrikimus sukelian\u010dios med\u017eiagos.<\/p>\n

\u201e\u0160i\u0173 med\u017eiag\u0173 poveikis sveikatai da\u017eniausiai b\u016bna tylus ir ilgalaikis, tod\u0117l labai svarbu laiku nustatyti j\u0173 paplitimo lyg\u012f ir galim\u0105 \u012ftak\u0105 \u017emogaus organizmui. Tokie tyrimai yra geriausias b\u016bdas apsisaugoti nuo itin neigiam\u0173 padarini\u0173 sveikatai ateityje. Turint konkre\u010dius duomenis apie pavojingas chemines med\u017eiagas \u017emoni\u0173 organizmuose, galima imtis priemoni\u0173, kaip stabdyti j\u0173 plitim\u0105. Pavyzd\u017eiui, per maist\u0105, pramon\u0117s produkcij\u0105, teikti pasi\u016blymus \u012fstatym\u0173 leid\u0117jams, rekomendacijas \u017emon\u0117s, kaip koreguoti kasdieninius \u012fpro\u010dius. Norint i\u0161vengti arba suma\u017einti chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 kiek\u012f organizme, deja, neu\u017etenka tik sveikai gyventi, maitintis, sportuoti\u201c, \u2013 \u00a0pabr\u0117\u017eia R. Bal\u010dien\u0117.<\/p>\n

Pasak R. Bal\u010dien\u0117s, \u0161alies gyventoj\u0173 dalyvavimas \u0161iame tyrime \u2013 ne tik atsakomyb\u0117 prie\u0161 save ir artimuosius, bet ir reik\u0161mingas ind\u0117lis \u012f mokslu gr\u012fstus sprendimus, pad\u0117sian\u010dius ateityje suma\u017einti pavojing\u0173 chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 kiek\u012f m\u016bs\u0173 kasdien\u0117je aplinkoje.<\/p>\n

\u201eTikim\u0117s, kad tyrimui atrinkti gyventojai neliks abejingi ir atvyks i\u0161sitirti. Kiekvieno i\u0161 j\u0173 dalyvavimas yra labai svarbus, nes gali pad\u0117ti ir jiems, ir Lietuvai, ir Europos \u0161alims kuriant \u0161varesn\u0119, saugesn\u0119 ir sveikesn\u0119 aplink\u0105. Rekomenduojame pakviestiems gyventojams susiplanuoti laik\u0105 tyrimui apie 2-3 valandas, \u012f m\u016bs\u0173 partnerio Nacionalinio kraujo centro (NKC) \u2013 padalinius atvykti nevalgius, neg\u0117rus saldintos arbatos, kavos ma\u017eiausiai 2 val. iki kvietime nurodyto laiko\u201c, – sako NVSPL direktoriaus pavaduotoja.<\/p>\n

\"NVSPL3.jpg\"<\/p>\n

NVSPL \u0161\u012f epidemiologin\u012f tyrim\u0105 atlieka glaud\u017eiai bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos moksl\u0173 universiteto (LSMU) mokslininkais bei \u00a0partneriu \u2013 Nacionaliniu kraujo centru (NKC), kurio patalpose Lietuvos miestuose bus imamas kraujas i\u0161 gyventoj\u0173.<\/p>\n

Gydytojas toksikologas Robertas Badaras tvirtina, kad spar\u010diai besikei\u010diant m\u016bs\u0173 kasdienin\u0117s aplinkos cheminiam fonui, labai svarbu \u017einoti tikr\u0105sias pagrindini\u0173 l\u0117tinius apsinuodijimus sukelian\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173 vertes. Tai leist\u0173 prognozuoti ir \u012fvertinti tiek asmens, tiek visuomen\u0117s sveikatos galimas chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 sukeliamas rizikas.<\/p>\n

\u201eB\u016bt\u0173 smagu, kad tyrimas apimt\u0173 ne tik iki l\u0117tinio toksi\u0161kumo biomonitoring\u0105, bet ir pad\u0117t\u0173 diagnozuoti \u016bminius apsinuodijimus. Specialistai, dirbantys su vaikais ir suaugusiais pacientais ypa\u010d pasigenda savalaik\u0117s profesionalios diagnostikos apsinuodijus psichoaktyviosiomis med\u017eiagomis. Tikiu, kad \u0161is projektas bus tik prad\u017eia, gerinant kokybin\u0119 ir kiekybin\u0119 \u016bmini\u0173 ir l\u0117tini\u0173 apsinuodijim\u0173 diagnostik\u0105\u201c, – sako R. Badaras.<\/p>\n

NVSPL ir SAM informacija<\/em>\n<\/div>\n

\n

Atnaujinimo data: 2025-07-10<\/p>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Liepos 22 d. Lietuvoje prasid\u0117s ir tris metus bus atliekamas \u017emogaus biologin\u0117s steb\u0117senos ir sveikatos tyrimas, kuris yra tarptautinio tyrimo dalis, siekiant nustatyti, kiek ir koki\u0173 pavojing\u0173 chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 yra \u017emoni\u0173 organizmuose, galim\u0105 j\u0173 poveik\u012f sveikatai. Tyrimui \u012f nurodytas vietas Vilniuje, Kaune, Klaip\u0117doje, \u0160iauliuose, Panev\u0117\u017eyje ir Alytuje bus kvie\u010diami atvykti atsitiktin\u0117s atrankos b\u016bdu atrinkti \u017emon\u0117s.…<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":31440,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_feature_clip_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":"","jetpack_publicize_message":"","jetpack_publicize_feature_enabled":true,"jetpack_social_post_already_shared":true,"jetpack_social_options":{"image_generator_settings":{"template":"highway","default_image_id":0,"font":"","enabled":false},"version":2},"jetpack_post_was_ever_published":false},"categories":[6],"tags":[],"class_list":["post-31439","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos","category-6","description-off"],"jetpack_publicize_connections":[],"jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack_shortlink":"https:\/\/wp.me\/p7kWFe-8b5","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/0_aVppBvRHc.jpg__2280x1520_q85_ALIAS-newshudge_crop-smart_subsampling-2_upscale.jpg","post_mailing_queue_ids":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31439","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=31439"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31439\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":31441,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31439\/revisions\/31441"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/31440"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=31439"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=31439"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=31439"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}