{"id":31487,"date":"2025-07-18T07:32:21","date_gmt":"2025-07-18T05:32:21","guid":{"rendered":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/?p=31487"},"modified":"2025-07-18T07:32:21","modified_gmt":"2025-07-18T05:32:21","slug":"nvsc-ragina-keliautojus-sveikatos-sauga-verta-pasirupinti-dar-pries-isvykstant","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/2025\/07\/18\/nvsc-ragina-keliautojus-sveikatos-sauga-verta-pasirupinti-dar-pries-isvykstant\/","title":{"rendered":"NVSC ragina keliautojus: sveikatos sauga verta pasir\u016bpinti dar prie\u0161 i\u0161vykstant"},"content":{"rendered":"<div class=\"info-block__wrap clearfix\">\n<p><strong>Planuojantiems keliones \u012f tolimus ar egzoti\u0161kus kra\u0161tus Nacionalinis visuomen\u0117s sveikatos centras (NVSC) primena \u2013 kelion\u0117s d\u017eiaugsmas netur\u0117t\u0173 baigtis ligos patale. Lietuvoje kasmet registruojami pavieniai \u012fve\u017etini\u0173 lig\u0173 atvejai, ta\u010diau atsakingas pasiruo\u0161imas gali pad\u0117ti j\u0173 i\u0161vengti.\u00a0<\/strong><\/p>\n<p>Tarp da\u017eniausiai pasitaikan\u010di\u0173 lig\u0173 \u2013 keliautoj\u0173 viduriavimas, virusinis hepatitas A, maliarija ir Deng\u0117s kar\u0161tlig\u0117. Pastarosios ypa\u010d da\u017enos gr\u012f\u017eus i\u0161 Afrikos, Pietry\u010di\u0173 Azijos ir Lotyn\u0173 Amerikos. 2024 m. Lietuvoje u\u017efiksuota 10 maliarijos atvej\u0173, 11 Deng\u0117s kar\u0161tlig\u0117s atvej\u0173. 2024 m. i\u0161 18 u\u017eregistruot\u0173 virusinio hepatito atvej\u0173 13 buvo \u012fve\u017etiniai. Per pirm\u0105j\u012f \u0161i\u0173 met\u0173 pusmet\u012f u\u017efiksuoti 5 maliarijos atvejai, 6 Deng\u0117s kar\u0161tlig\u0117s atvejai, 13 virusinio hepatito A atvej\u0173, i\u0161 kuri\u0173 10 buvo \u012fve\u017etiniai.\u00a0 Min\u0117tose \u0161alyse galima u\u017esikr\u0117sti taip pat uod\u0173 platinama Vakar\u0173 Nilo kar\u0161tlige, kurios atvejai pastaraisiais metais fiksuojami ir pietin\u0117se Europos \u0161alyse. Lietuvoje nei \u012fve\u017etini\u0173, nei vietinio \u0161ios ligos plitimo atvej\u0173 nenustatyta.<\/p>\n<p><strong>Kaip \u0161ios ligos pasirei\u0161kia ir kuo jos pavojingos?<\/strong><br \/>\nU\u017esikr\u0117tus keliautojams b\u016bdingomis ligomis, simptomai gali b\u016bti nuo lengv\u0173 iki gyvybei pavojing\u0173. Da\u017eniausiai pasitaikan\u010dios \u2013 vir\u0161kinamojo trakto infekcijos pasirei\u0161kia viduriavimu, v\u0117mimu, pykinimu, pilvo skausmais. Nors jos da\u017enai praeina savaime, sunkesniais atvejais gali sukelti dehidratacij\u0105 ar ilgalaikius vir\u0161kinimo sutrikimus. Virusinis hepatitas A suaugusiems pasirei\u0161kia nuovargiu, kar\u0161\u010diavimu, pykinimu, o sunkesniais atvejais gali sukelti kepen\u0173 nepakankamum\u0105.<\/p>\n<p>Tropin\u0117se \u0161alyse u\u017esikr\u0117tus uod\u0173 platinamomis ligomis \u2013 maliarija ar Deng\u0117s kar\u0161tlige, rizikuojama rimtomis komplikacijomis. Maliarija gali sukelti smegen\u0173 pa\u017eeidim\u0105, inkst\u0173 nepakankamum\u0105, stipri\u0105 anemij\u0105, o susirgus sunkia Deng\u0117s kar\u0161tlig\u0117s forma \u2013 gali kilti vidinis kraujavimas, \u0161oko b\u016bsena, i\u0161tikti gyvybei pavojingi organ\u0173 pa\u017eeidimai. Dauguma vakar\u0173 Nilo kar\u0161tlig\u0117s atvej\u0173 yra besimptomiai, kitais atvejais gali pakilti temperat\u016bra, varginti galvos skausmas, nuovargis, raumen\u0173 skausmas, kartais b\u0117rimas. Retais atvejais, ypa\u010d vyresnio am\u017eiaus arba imunodeficitin\u0117s b\u016bkl\u0117s asmenims gali i\u0161sivystyti neurologiniai pa\u017eeidimai (encefalitas, meningitas, \u016bminis vangus paraly\u017eius). Tod\u0117l svarbu ne tik atpa\u017einti simptomus (kar\u0161\u010diavim\u0105, galvos skausm\u0105, v\u0117mim\u0105, bendr\u0105 silpnum\u0105), bet ir pasir\u016bpinti tinkama prevencija dar prie\u0161 i\u0161vykstant.<\/p>\n<p><strong>Pagrindin\u0117 prevencija \u2013 tinkamas pasiruo\u0161imas<\/strong><\/p>\n<p>U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 kelion\u0117se galima i\u0161vengti laikantis keli\u0173 svarbiausi\u0173 rekomendacij\u0173:<\/p>\n<p><strong>Pasikonsultuokite su gydytoju. <\/strong>Ne v\u0117liau kaip 4\u20136 savait\u0117s prie\u0161 kelion\u0119 kreipkit\u0117s \u012f gydytoj\u0105 \u2013 jis \u012fvertins j\u016bs\u0173 kelion\u0117s mar\u0161rut\u0105, sveikatos b\u016bkl\u0119 ir paskirs reikiamus skiepus, antimaliarinius vaistus bei kitas profilaktines priemones.<br \/>\n<strong>R\u016bpinkit\u0117s maisto ir vandens sauga. <\/strong>Vartokite tik fasuot\u0105 arba virint\u0105 vanden\u012f, rinkit\u0117s g\u0117rimus\u00a0 be leduk\u0173. Valgykite tik k\u0105 tik termi\u0161kai apdorot\u0105 maist\u0105, venkite \u017ealios m\u0117sos, neplaut\u0173 vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 bei gatv\u0117s maisto, jei kyla abejoni\u0173 d\u0117l higienos.<br \/>\nSaugokit\u0117s vabzd\u017ei\u0173 \u012fkandim\u0173. Naudokite repelentus, d\u0117v\u0117kite drabu\u017eius ilgomis rankov\u0117mis, langus denkite tinkleliais nuo uod\u0173. Svarbu saugotis ir stovin\u010dio vandens, kuriame veisiasi uodai.<br \/>\n<strong>Laikykit\u0117s higienos. <\/strong>Reguliariai plaukite rankas, jei n\u0117ra galimyb\u0117s nusiplauti\u00a0 po tekan\u010diu vandeniu, naudokite dezinfekcin\u012f skyst\u012f, ypa\u010d prie\u0161 valg\u012f ir pasinaudoj\u0119 tualetu.<br \/>\n<strong>Svarbu.<\/strong> Pakilus temperat\u016brai arba atsiradus grip\u0105 primenantiems simptomams kelion\u0117s metu ar gr\u012f\u017eus i\u0161 maliarijos, Deng\u0117s kar\u0161tin\u0117s ar Vakar\u0173 Nilo kar\u0161tlig\u0117s endemini\u0173 vietovi\u0173, b\u016btina nedelsiant kreiptis \u012f gydymo \u012fstaig\u0105 ir informuoti gydytoj\u0105, kokiose \u0161alyse lank\u0117t\u0117s \u2013 net jei naudojote rekomenduojamas profilaktines priemones.<br \/>\n<strong>Pasidom\u0117kite apie \u0161alies epidemiologin\u0119 situacij\u0105. <\/strong>Informacij\u0105 apie tai, kokios ligos paplitusios \u012fvairiose pasaulio \u0161alyse ir kokios priemon\u0117s taikomos, galima rasti NVSC interneto svetain\u0117je adresu\u00a0 <a href=\"https:\/\/nvsc.lrv.lt\/lt\/skiepai-keliautojams\/\">https:\/\/nvsc.lrv.lt\/lt\/skiepai-keliautojams\/<\/a> .<\/p>\n<p><strong>Papildomas d\u0117mesys \u2013 b raupams<\/strong><br \/>\nNuo 2022 m. pasaulyje registruojama vis daugiau b raup\u0173 atvej\u0173. Nuo 2022 m. iki \u0161i\u0173 met\u0173 gegu\u017e\u0117s pabaigos u\u017eregistruota vir\u0161 140 t\u016bkst. b raup\u0173 atvej\u0173 137 \u0161alyse. Europoje per min\u0117t\u0105 laikotarp\u012f u\u017eregistruota vir\u0161 30 t\u016bkst. atvej\u0173. Lietuvoje u\u017eregistruoti penki\u00a0 b raup\u0173 atvejai 2022 m. bei vienas II-ojo tipo atmainos atvejis 2024 m.<br \/>\nPrimename, kad saugantis \u0161ios ligos patariama vengti artimo fizinio kontakto su asmenimis, kuriems pasirei\u0161k\u0117 simptomai, vengti atsitiktini\u0173 lytini\u0173 santyki\u0173 ir laikytis tinkamos rank\u0173 higienos. Rizikos grupei priklausantiems asmenims (t. y. vyresniems nei 18 met\u0173 am\u017eiaus vyrams, turintiems lytini\u0173 santyki\u0173 su vyrais) rekomenduojama pasiskiepyti. Daugiau informacijos apie b raupus <a href=\"http:\/\/Planuojantiems keliones \u012f tolimus ar egzoti\u0161kus kra\u0161tus Nacionalinis visuomen\u0117s sveikatos centras (NVSC) primena \u2013 kelion\u0117s d\u017eiaugsmas netur\u0117t\u0173 baigtis ligos patale. Lietuvoje kasmet registruojami pavieniai \u012fve\u017etini\u0173 lig\u0173 atvejai, ta\u010diau atsakingas pasiruo\u0161imas gali pad\u0117ti j\u0173 i\u0161vengti.  Tarp da\u017eniausiai pasitaikan\u010di\u0173 lig\u0173 \u2013 keliautoj\u0173 viduriavimas, virusinis hepatitas A, maliarija ir Deng\u0117s kar\u0161tlig\u0117. Pastarosios ypa\u010d da\u017enos gr\u012f\u017eus i\u0161 Afrikos, Pietry\u010di\u0173 Azijos ir Lotyn\u0173 Amerikos. 2024 m. Lietuvoje u\u017efiksuota 10 maliarijos atvej\u0173, 11 Deng\u0117s kar\u0161tlig\u0117s atvej\u0173. 2024 m. i\u0161 18 u\u017eregistruot\u0173 virusinio hepatito atvej\u0173 13 buvo \u012fve\u017etiniai. Per pirm\u0105j\u012f \u0161i\u0173 met\u0173 pusmet\u012f u\u017efiksuoti 5 maliarijos atvejai, 6 Deng\u0117s kar\u0161tlig\u0117s atvejai, 13 virusinio hepatito A atvej\u0173, i\u0161 kuri\u0173 10 buvo \u012fve\u017etiniai.  Min\u0117tose \u0161alyse galima u\u017esikr\u0117sti taip pat uod\u0173 platinama Vakar\u0173 Nilo kar\u0161tlige, kurios atvejai pastaraisiais metais fiksuojami ir pietin\u0117se Europos \u0161alyse. Lietuvoje nei \u012fve\u017etini\u0173, nei vietinio \u0161ios ligos plitimo atvej\u0173 nenustatyta.   Kaip \u0161ios ligos pasirei\u0161kia ir kuo jos pavojingos? U\u017esikr\u0117tus keliautojams b\u016bdingomis ligomis, simptomai gali b\u016bti nuo lengv\u0173 iki gyvybei pavojing\u0173. Da\u017eniausiai pasitaikan\u010dios \u2013 vir\u0161kinamojo trakto infekcijos pasirei\u0161kia viduriavimu, v\u0117mimu, pykinimu, pilvo skausmais. Nors jos da\u017enai praeina savaime, sunkesniais atvejais gali sukelti dehidratacij\u0105 ar ilgalaikius vir\u0161kinimo sutrikimus. Virusinis hepatitas A suaugusiems pasirei\u0161kia nuovargiu, kar\u0161\u010diavimu, pykinimu, o sunkesniais atvejais gali sukelti kepen\u0173 nepakankamum\u0105. Tropin\u0117se \u0161alyse u\u017esikr\u0117tus uod\u0173 platinamomis ligomis \u2013 maliarija ar Deng\u0117s kar\u0161tlige, rizikuojama rimtomis komplikacijomis. Maliarija gali sukelti smegen\u0173 pa\u017eeidim\u0105, inkst\u0173 nepakankamum\u0105, stipri\u0105 anemij\u0105, o susirgus sunkia Deng\u0117s kar\u0161tlig\u0117s forma \u2013 gali kilti vidinis kraujavimas, \u0161oko b\u016bsena, i\u0161tikti gyvybei pavojingi organ\u0173 pa\u017eeidimai. Dauguma vakar\u0173 Nilo kar\u0161tlig\u0117s atvej\u0173 yra besimptomiai, kitais atvejais gali pakilti temperat\u016bra, varginti galvos skausmas, nuovargis, raumen\u0173 skausmas, kartais b\u0117rimas. Retais atvejais, ypa\u010d vyresnio am\u017eiaus arba imunodeficitin\u0117s b\u016bkl\u0117s asmenims gali i\u0161sivystyti neurologiniai pa\u017eeidimai (encefalitas, meningitas, \u016bminis vangus paraly\u017eius). Tod\u0117l svarbu ne tik atpa\u017einti simptomus (kar\u0161\u010diavim\u0105, galvos skausm\u0105, v\u0117mim\u0105, bendr\u0105 silpnum\u0105), bet ir pasir\u016bpinti tinkama prevencija dar prie\u0161 i\u0161vykstant.  Pagrindin\u0117 prevencija \u2013 tinkamas pasiruo\u0161imas  U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 kelion\u0117se galima i\u0161vengti laikantis keli\u0173 svarbiausi\u0173 rekomendacij\u0173: Pasikonsultuokite su gydytoju. Ne v\u0117liau kaip 4\u20136 savait\u0117s prie\u0161 kelion\u0119 kreipkit\u0117s \u012f gydytoj\u0105 \u2013 jis \u012fvertins j\u016bs\u0173 kelion\u0117s mar\u0161rut\u0105, sveikatos b\u016bkl\u0119 ir paskirs reikiamus skiepus, antimaliarinius vaistus bei kitas profilaktines priemones. R\u016bpinkit\u0117s maisto ir vandens sauga. Vartokite tik fasuot\u0105 arba virint\u0105 vanden\u012f, rinkit\u0117s g\u0117rimus  be leduk\u0173. Valgykite tik k\u0105 tik termi\u0161kai apdorot\u0105 maist\u0105, venkite \u017ealios m\u0117sos, neplaut\u0173 vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173 bei gatv\u0117s maisto, jei kyla abejoni\u0173 d\u0117l higienos. Saugokit\u0117s vabzd\u017ei\u0173 \u012fkandim\u0173. Naudokite repelentus, d\u0117v\u0117kite drabu\u017eius ilgomis rankov\u0117mis, langus denkite tinkleliais nuo uod\u0173. Svarbu saugotis ir stovin\u010dio vandens, kuriame veisiasi uodai. Laikykit\u0117s higienos. Reguliariai plaukite rankas, jei n\u0117ra galimyb\u0117s nusiplauti  po tekan\u010diu vandeniu, naudokite dezinfekcin\u012f skyst\u012f, ypa\u010d prie\u0161 valg\u012f ir pasinaudoj\u0119 tualetu. Svarbu. Pakilus temperat\u016brai arba atsiradus grip\u0105 primenantiems simptomams kelion\u0117s metu ar gr\u012f\u017eus i\u0161 maliarijos, Deng\u0117s kar\u0161tin\u0117s ar Vakar\u0173 Nilo kar\u0161tlig\u0117s endemini\u0173 vietovi\u0173, b\u016btina nedelsiant kreiptis \u012f gydymo \u012fstaig\u0105 ir informuoti gydytoj\u0105, kokiose \u0161alyse lank\u0117t\u0117s \u2013 net jei naudojote rekomenduojamas profilaktines priemones. Pasidom\u0117kite apie \u0161alies epidemiologin\u0119 situacij\u0105. Informacij\u0105 apie tai, kokios ligos paplitusios \u012fvairiose pasaulio \u0161alyse ir kokios priemon\u0117s taikomos, galima rasti NVSC interneto svetain\u0117je adresu  https:\/\/nvsc.lrv.lt\/lt\/skiepai-keliautojams\/ .   Papildomas d\u0117mesys \u2013 b raupams Nuo 2022 m. pasaulyje registruojama vis daugiau b raup\u0173 atvej\u0173. Nuo 2022 m. iki \u0161i\u0173 met\u0173 gegu\u017e\u0117s pabaigos u\u017eregistruota vir\u0161 140 t\u016bkst. b raup\u0173 atvej\u0173 137 \u0161alyse. Europoje per min\u0117t\u0105 laikotarp\u012f u\u017eregistruota vir\u0161 30 t\u016bkst. atvej\u0173. Lietuvoje u\u017eregistruoti penki  b raup\u0173 atvejai 2022 m. bei vienas II-ojo tipo atmainos atvejis 2024 m.  Primename, kad saugantis \u0161ios ligos patariama vengti artimo fizinio kontakto su asmenimis, kuriems pasirei\u0161k\u0117 simptomai, vengti atsitiktini\u0173 lytini\u0173 santyki\u0173 ir laikytis tinkamos rank\u0173 higienos. Rizikos grupei priklausantiems asmenims (t. y. vyresniems nei 18 met\u0173 am\u017eiaus vyrams, turintiems lytini\u0173 santyki\u0173 su vyrais) rekomenduojama pasiskiepyti. Daugiau informacijos apie b raupus https:\/\/nvsc.lrv.lt\/lt\/uzkreciamuju-ligu-valdymas\/uzkreciamosios-ligos\/bezdzioniu-raupai\/atsakymai-i-dazniausius-klausimus-apie-bezdzioniu-raupus-ir-skiepijima\/\">https:\/\/nvsc.lrv.lt\/lt\/uzkreciamuju-ligu-valdymas\/uzkreciamosios-ligos\/bezdzioniu-raupai\/atsakymai-i-dazniausius-klausimus-apie-bezdzioniu-raupus-ir-skiepijima\/<\/a><\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><img data-recalc-dims=\"1\" loading=\"lazy\" decoding=\"async\" src=\"https:\/\/i0.wp.com\/nvsc.lrv.lt\/public\/canonical\/1752755378\/8075\/Plakatas%282%29.png?resize=750%2C1061&#038;ssl=1\" alt=\"Plakatas(2).png\" width=\"750\" height=\"1061\" \/><\/p>\n<p>NVSC informacija<\/p>\n<\/div>\n<div class=\"info-block__wrap clearfix\">\n<p>Atnaujinimo data: 2025-07-18<\/p>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Planuojantiems keliones \u012f tolimus ar egzoti\u0161kus kra\u0161tus Nacionalinis visuomen\u0117s sveikatos centras (NVSC) primena \u2013 kelion\u0117s d\u017eiaugsmas netur\u0117t\u0173 baigtis ligos patale. Lietuvoje kasmet registruojami pavieniai \u012fve\u017etini\u0173 lig\u0173 atvejai, ta\u010diau atsakingas pasiruo\u0161imas gali pad\u0117ti j\u0173 i\u0161vengti.\u00a0 Tarp da\u017eniausiai pasitaikan\u010di\u0173 lig\u0173 \u2013 keliautoj\u0173 viduriavimas, virusinis hepatitas A, maliarija ir Deng\u0117s kar\u0161tlig\u0117. Pastarosios ypa\u010d da\u017enos gr\u012f\u017eus i\u0161 Afrikos, Pietry\u010di\u0173&hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":31488,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_feature_clip_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":"","jetpack_publicize_message":"","jetpack_publicize_feature_enabled":true,"jetpack_social_post_already_shared":true,"jetpack_social_options":{"image_generator_settings":{"template":"highway","default_image_id":0,"font":"","enabled":false},"version":2},"jetpack_post_was_ever_published":false},"categories":[6],"tags":[],"class_list":["post-31487","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-naujienos","category-6","description-off"],"jetpack_publicize_connections":[],"jetpack_sharing_enabled":true,"jetpack_shortlink":"https:\/\/wp.me\/p7kWFe-8bR","jetpack_featured_media_url":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/wp-content\/uploads\/2025\/07\/0hVQZwz5kwg.jpg__2280x1520_q85_ALIAS-newshudge_crop-smart_subsampling-2_upscale.jpg","post_mailing_queue_ids":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31487","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=31487"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31487\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":31489,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31487\/revisions\/31489"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/31488"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=31487"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=31487"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/vilkaviskiovsb.lt\/lt_lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=31487"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}