Kasmet pirmąjį gegužės antradienį yra minima pasaulinė astmos diena. Pasaulinė astmos diena minima nuo 1998 m. Kiekvienais metais dienos tema šiek tiek skiriasi – šiemet ja siekta parodyti supratimą ir paramą tiems, kurie serga šia liga, jų artimiesiems, šeimos nariams.

Per pastaruosius tris dešimtmečius sergamumas astma vis didėja. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis šiuo metu nuo astmos kenčia apie 300 milijonų gyventojų, sergamumas liga ypač didėja išsivysčiusiose šalyse. Lietuvoje kvėpavimo takų ligomis serga apie 10 tūkst. gyventojų. Svarbu tai, kad astma gali užklupti bet kurio amžiaus žmogų – tiek vaiką, tiek jau garbingo amžiaus senjorą.

Astma yra lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga, kuri pasireiškia padidėjusiu bronchų jautrumu, apsunkintu kvėpavimu bei priepuoliniu kosuliu, dusuliu, sunkumu krūtinėje. Tai viena dažniausių lėtinių ligų, kuri gali prasidėti bet kuriame amžiuje. Sergamumas astma didėja visame pasaulyje, o ypač ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse.

 Bronchų uždegimas yra pagrindinė astmos atsiradimo priežastis. Tačiau ligos išsivystymui svarbūs ir kiti veiksniai: oro ir aplinkos teršalai, alergenai, būsimos mamos ir aplinkinių rūkymas, dažnos virusinės ar bakterinės infekcijos, pagerėjusi higiena, pasikeitę mitybos įpročiai, stresas, cheminiai dirgikliai, fizinis krūvis, gastroezofaginis refliuksas, bronchų ir plaučių formavimosi ypatumai, nespecifiniai klimato ir aplinkos pakitimai. Taip pat svarbus ir genetinis faktorius: jei yra šia liga sergančių šeimos narių, tai tikimybė susirgti astma padidėja kelis kartus.

Ši liga glaudžiai susijusi su alerginiu rinitu, atopiniu dermatitu bei kitomis alerginėmis ligomis. Prasidėjusi alerginė sloga didina riziką susirgti astma.

Astma yra dviejų formų: alerginė ir nealerginė. Alergijos vaidmuo reikšmingesnis vaikams, tarp jų net 80 proc. serga  alergine astma. Apie pusė sergančių astma suaugusiųjų nustatoma alerginė astmos forma. Tačiau šiandien daugiausiai rūpesčių gydytojams kelia padidėjęs sergančių vaikų skaičius.
Dažniausi astmos požymiai: sausas kosulys, dusulys su priepuoliais, švokštimo, švilpimo, krūtinės spaudimo priepuoliai. Sergantys astma dažnai atsibunda naktį dėl paūmėjusių astmos simptomų.
Astmos priepuoliai gali būti lengvesni ar sunkesni, o kartais net pavojingi gyvybei. Nuolatinė astma yra lengvos, vidutinio sunkumo ir sunkios eigos. Astmos eigos sunkumą nustato gydytojas ir tik jis nusprendžia, kokio gydymo reikia, kaip dažnai ligonį reikia sekti.

Gydant astmą yra svarbu išsiaiškinti ligą provokuojančius veiksnius ir jų išvengti. Kaip apsisaugoti nuo supančių alergenų, sukurti palankią namų aplinką patars gydytojas. Kiekvieną rudenį reikėtų pasitarti su gydytoju dėl skiepo nuo gripo, nes gripo virusas dažnai sukelia sunkius astmos paūmėjimus. Sergantiems astma vengti fizinio krūvio nereikėtų, nes gera fizinė forma teigiamai veikia ligą, o reguliariai vartojant vaistus fizinis krūvis neiššauks astmos simptomų.
Astma nėra pilnai išgydoma liga, tačiau galima ją kontroliuoti, su ja susigyventi ir pasiekti savo gyvenime viską, ką užsibrėžėte.

Parengta pagal http://www.pulmoalerg.lt

Visuomenės sveikatos specialistė Aušra Šukaitienė