Profilaktinėje storosios žarnos vėžio patikroje, nejaučiant jokių simptomų, Lietuvoje galima dalyvauti tik nuo 50 metų, tačiau šiuo vėžiu serga ir jaunesni. Ką daryti jaunesniems? Į kokius netipinius simptomus patartumėte atkreipti dėmesį?
Atsako Nacionalinio vėžio instituto gydytojas chirurgas dr. Audrius Dulskas:
Savo pacientams, kuriems yra daugiau kaip 40, visada rekomenduoju nusipirkti slapto kraujavimo testą vaistinėje ir atlikti jį namuose patiems. Taip pat visiems kartoju, kad jeigu naujai atsiradę simptomai (pakito tuštinimasis (daugiau viduriuojama arba rečiau išeinama į tualetą), pakraujavimai tuštinantis (šis simptomas paprastai ir išgąsdina pacientą ir atveja pas specialistą), pilvo pūtimai, bendras silpnumas, nepaaiškinamai žemas hemoglobinas, svorio kritimas) išlieka bent mėnesį – nereikėtų laukti. Kreipkitės į specialistą.
Mano jauniausiam pacientui (pacientei) buvo berods 28 metai. Tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje tokių pacientų skaičiuojama iki 10 proc. Kasmet jų vis vienu procentu nustatoma daugiau. Šalių, kur profilaktika būtų pradedama anksčiau tikrai yra. Garsiausiai nuskambėjo JAV, kuri jau turbūt bent trejetą metų profilaktiškai tikrina žmones nuo 45 m. Taip pat Azijos šalyse, kur susirgimų šia liga skaičius yra didelis – Japonija, Pietų Korėja. Ir šis pasirinkimas pakankamai logiškas ir lengvai paaiškinamas – profilaktikos programa skirta surasti ir ikivėžines būkles – polipus. Vėžio atvejų gerokai daugėja nuo 50 metų. Yra žinoma, kad vystymuisi iš polipo į naviką reikia laiko. Tyrimai rodo, kad tam reikia 5–10 metų. Tad norėdami surasti/nustatyti dar ikivėžines būkles, turėtume pradėti tikrinti bent jau nuo 45 metų“.
NEDELSK ir PASITIKRINK!!!
Tinklalapio Onkologija.lt informacija