Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad daugelyje mokyklų aptikta narkotinių medžiagų pėdsakų atliekant  paviršių tyrimus. Tačiau tokie tyrimų rezultatai nėra įrodymas, kad šioje vietoje yra vartojamos narkotinės medžiagos. Svarbu pabrėžti, kad atliekamas aplinkos testavimas parodo ne narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo faktą, o narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų aptikimą patalpose, kuriose testavimas buvo atliktas.

Rasti narkotinių medžiagų pėdsakai nereiškia, kad patalpoje lankėsi tokias medžiagas vartojęs asmuo, nes narkotinių medžiagų pėdsakų pakankamai gausu viešose erdvėse.

,,Pasinaudojus viešuoju transportu, paėmus į rankas grynuosius pinigus parduotuvėse, didelė tikimybė, kad ant pirštų, drabužių nugulę narkotinių medžiagų pėdsakai bus pernešti į kitą aplinką – namus, darbovietę ar mokyklą. Taigi tokių pėdsakų aptikimas tik patvirtina faktą, kad šios medžiagos yra vartojamos visuomenėje“ – pabrėžia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento laikinoji vadovė Gražina Belian.

Todėl pastangas reikėtų nukreipti ne į papildomą aplinkos ar mokinių tikrinimą, o į prevencinių priemonių bei psichologinės ir kitos pagalbos, prieinamo gydymo vartojantiems asmenims organizavimą. Vartojimo paplitimą bendruomenėje parodo apklausos, kurias atliekant  labai svarbu pasirinkti patikimą klausimyną ir apklausos atlikimo metodiką. Reguliariai atliekamos apklausos savivaldybėse ir bendruomenėse gali suteikti detalesnių duomenų apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimą ir problemas bei sudaryti sąlygas pasirinkti tikslingesnes prevencijos priemones.

Narkotikų vartojimas Lietuvoje auga 

Tyrimai rodo, kad narkotikų vartojimo mastai Lietuvoje auga. Bent kartą gyvenime šių medžiagų išbandė 14,1 proc. šalies gyventojų. Prieš penkerius metus šis rodiklis siekė 11,5 proc. Nelegalią rinką pasiekia vis patrauklesnių formų psichoaktyviosios medžiagos.

Esant tokiam paplitimui, natūralu, kad viešose vietose  bus aptinkami narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakai. Paviršių testavimas – priminimas, kad narkotikai yra vartojami, o problema yra rimta.

Analizuojant dabartinę situaciją, matoma, kad po paviršių testavimo rezultatų kartais imamasi priemonių, kurios gali ne tik neduoti naudos, bet ir padaryti žalos.

Kviečiame mokyklas atvirai kalbėti

Vaikams ir paaugliams svarbiausios aplinkos yra šeima ir mokykla, todėl tai yra vienos iš palankiausių aplinkų taikyti įvairias psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencines priemones.

Kaip rodo praktika, baudimai, bauginimai nėra efektyvu. Veiksminga: interaktyvūs metodai, struktūruotos pamokos arba užsiėmimai ir darbas grupėse. Svarbu, kad mokymai būtų vykdomai apmokyto specialisto ar mokytojo.

Šioje situacijoje taip pat yra labai svarbus bendradarbiavimas su tėvais.

,,Mokykla turi spręsti šią problemą kartu su mokinių tėvais, organizuoti tėvų švietimą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos klausimais, skatinti dalyvauti prevencinėje mokyklos veikloje. Tėvai turi domėtis, kaip jų vaikas leidžia laiką internetinėje erdvėje. Jie gali daugiau dėmesio skirti stebint, ką vaikai perka el. parduotuvėse (per el. bankininkystę) ir pan., kokiose internetinėse svetainėse leidžiamas laikas.“ – sako Gražina Belian.

Kviečiame mokyklas atvirai kalbėti iškilus sudėtingoms situacijoms, naudotis Departamento rekomendacijomis „Psichoaktyviosios medžiagos ir mokykla: prevencijos ir intervencijos gairės“ (https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/NTAKD%20metodines%20rekomendacijos%2Bvirselis(1).pdf), nuosekliai įgyvendinti prevenciją ir formuoti neigiamą moksleivių požiūrį į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą.

Departamentas skatina savivaldybių visuomenės sveikatos biurus aktyviai prisidėti prie mokykloje vykdomos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos, ypatingai skatinant eksperimentuojančius alkoholiu ar narkotikais jaunuolius įsitraukti į ankstyvosios intervencijos (toliau – AI) programą.

Kur ieškoti pagalbos?

AI programa viena iš pagalbos priemonių 14–21 metų jaunimui, eksperimentuojančiam ar nereguliariai vartojančiam alkoholį ir / ar narkotikus (išskyrus tabaką), kurios tikslas – motyvuoti jaunimą atsisakyti šių medžiagų vartojimo, kol dar nėra susiformavusi priklausomybė. AI programos užsiėmimus organizuoja savivaldybėse veikiantys visuomenės sveikatos biurai visoje Lietuvoje. Ši programa yra gerosios praktikos pavyzdys, pagrįstas tarptautinio projekto „FreD goes net“ patirtimi ir rezultatais, įgyvendinant Vokietijoje sukurtą ir taikytą AI programą.

Departamentas – atviras bendradarbiavimui ir bendrų sprendimų paieškai, nuosekliai įgyvendinant mokslu grįstas priemones, ir reaguojant į naujai kylančias grėsmes ir poreikius savivaldybėse.