Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras primena, kad kasmet rugsėjo 26-ąją minima Pasaulinė aplinkos sveikatos diena. Šios dienos minėjimą 2011 metais inicijavo Tarptautinė aplinkos sveikatos federacija (IFEH), siekdama didinti informuotumą apie aplinkos poveikį mūsų sveikatai ir gerovei. Tai yra priminimas asmenims, bendruomenėms ir organizacijoms imtis aktyvių veiksmų siekiant apsaugoti ir išsaugoti aplinką sveikesnei ateičiai.

„Pasaulinė aplinkos visuomenės sveikata: kiekvieną dieną stengiamės apsaugoti kiekvieno sveikatą!“ – tokia 2023 metų Pasaulinės aplinkos sveikatos dienos tema. Šios dienos tikslas – atkreipti dėmesį į aplinkos problemas ir jų poveikį žmonių sveikatai.

Šią dieną žmonės raginami susimąstyti apie tai, kaip aplinka gali paveikti mūsų sveikatą. Pagal nacionalinius įstatymus ar tarptautinius susitarimus visi turime teisę gyventi sveikoje aplinkoje, tačiau Pasaulinė sveikatos organizacija apskaičiavo, kad, nepaisant teisinių apsaugos priemonių, 23 procentai visų mirčių yra susijusios su mus supančios aplinkos veiksniais – oro ir vandens kokybe, teršalų poveikiu, klimato kaita ir gamtos išteklių išsaugojimu, cheminių medžiagų poveikiu, prastu būstu, maisto sauga, atliekų tvarkymu. Aplinkos poveikis sveikatai gali būti siejamas ir su pačių žmonių veiksmų pasekmėmis – higienos įgūdžiais. Aplinkosaugos problemos apima ir dirvožemio taršą, ultravioletinę spinduliuotę, kurios sudaro sąlygas biologinės įvairovės nykimui. Remiantis stebėsenos duomenimis, daugiau nei 100 ligų ir traumų rūšių gali būti tiesiogiai susijusios su aplinkos poveikiu sveikatai. Šios problemos dažniau paveikia tas bendruomenes, kurios yra neturtingos ir kuriose nėra tinkamai išvystyta sveikatos priežiūra.

Pastarasis dešimtmetis buvo karščiausias žmonijos istorijoje. Jau dabar juntami klimato kaitos padariniai, o gaisrai, potvyniai ir uraganai tampa nuolatiniais įvykiais, keliančiais grėsmę žmogaus gyvybei, pragyvenimo šaltiniams ir maisto saugumui. Klimato kaita turi įtakos ir mikrobų išlikimui, palengvina virusų plitimą ir plečia pernešėjų spektrą. Jei nebus imtasi atitinkamų veiksmų, pandemijų gali kilti dažniau, jos gali plisti greičiau, turėti didesnį  ekonominį poveikį ir pragaištingų pasekmių žmonėms.

Nepageidautinas klimato kaitos poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai sudaro prielaidas kurti visapusišką visuomenės sveikatos strategiją, aktyviai dalytis gaunama informacija, turėti galimybę nustatyti saugią aplinkos ir žmogaus sveikatos pusiausvyrą siekiant mažinti riziką. Aktualūs tampa nauji aplinkos sveikatos moksliniai tyrimai besikeičiančio klimato procese. Aplinkos sveikatos specialistai sprendžia daugybę su aplinkos sveikata iškilusių iššūkių ir klausimų, siekdami užkirsti kelią ligoms bei skatinti žmogaus ir jo aplinkos gerovę, svarsto, kaip geriau panaudoti esamus išteklius ir apsaugoti kiekvieno sveikatą kiekvieną dieną.

Nors Aplinkos sveikatos diena yra priminimas teikti pirmenybę aplinkai, svarbu nepamiršti, kad kiekviena diena yra galimybė imtis tiek individualių, tiek kolektyvinių veiksmų siekiant apsaugoti ir išsaugoti sveiką aplinką ir užtikrinti dabarties ir ateities kartų gerovę.

 

Daugiau informacijos suteiks  Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro  Aplinkos sveikatinimo skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Rybalko, el. p. jolanta.rybalko@hi.lt ir specialistė Milda Karlaitė, el. p. milda.karlaite@hi.lt.

 

Daugiau informacijos:

https://ifeh.org/wehd/index.html

https://www.ifeh.org/wehd/2023/IFEH-President-Message-WEHD2023.pdf

https://ifeh.org/wehd/2023/WEHD%202023.pdf