Emocinė sveikata – neatsiejama visapusiškos mūsų gerovės dalis. Tai gebėjimas patirti visą spektrą emocijų, jausmų, minčių ir išgyvenimų, išbūti su visu tuo, o įvykus netikėtoms gyvenimo situacijoms, kurios paveikia mūsų emocinę sveikatą, gebėti susitvarkyti su naujais iššūkiais nesirenkant destruktyvių gynybos mechanizmų. Savižudybė – sukrečiantis ir dažnai sunkiai suprantamas įvykis. Nusižudžius žmogui pirmiausia natūraliai kyla klausimas – „kodėl“? O žinojimas, jog žmogus iš prigimties linkęs išlikti gyvu, neleidžia suprasti, kas nutinka, kad jis nusižudė.

Nors klausimas „kodėl“ yra labiausiai kankinantis artimuosius, į jį vieningo atsakymo nėra. Vienareikšmiškai galima pasakyti tik tai, jog visos prie savižudybės privedusios priežastys sukelia žmogui nebepakeliamą psichologinį skausmą.

Savižudybės problemos ir mastai

Pasaulyje per metus nusižudo apie milijonas žmonių;

Kas 40 sek. pasaulyje nusižudo 1 žmogus;

Kas 3 sek. pasaulyje kas nors bando žudytis;

Lietuvoje kasmet nusižudo 1 700 žmonių, 17 000 (dešimt kartų daugiau) kasmet bando nusižudyti;

Kiekviena savižudybė skaudžiai atsiliepia mažiausiai 6 kitiems žmonėms;

Sunku išmatuoti psichologines, socialines bei finansines savižudybės pasekmes šeimai ir bendruomenei.

Mitai apie savižudybę

Šie klaidingi įsitikinimai yra plačiai paplitę dėl kelių priežasčių. Pirma, kiekviename mite visuomet yra dalelė tiesos, nors didžiąja dalimi jie ir yra klaidingi. Antra, tokie mitai padeda mums apsisaugoti nuo savo baimių. Pavyzdžiui, jeigu aš galvoju, kad tie, kurie daug kalba apie savižudybę, paprastai nenusižudo, man ramiau. Tačiau tai yra vienas iš tų klaidingų įsitikinimų, dėl kurių reali savižudybės grėsmė lieka neįvertinta.

Mitas: savižudybės neįmanoma numatyti.

Tikrovė: pagal statistinius duomenis iš 10 nusižudžiusiųjų – 8 žmonės aiškiai kalbėjo apie savižudybę.

 

Mitas: savižudžiai tikrai nori mirti.

Tikrovė: linkę į savižudybę išgyvena dvilypius jausmus: tuo pačiu metu norą gyventi ir norą mirti.

 

Mitas: žmonėms, kurie turi ketinimus nusižudyti, yra sunku ir jie neturi kitos išeities.

Tikrovė: kiekvieno žmogaus gyvenime gali būti frustracinių būsenų, bekraščio liūdesio akimirkų, bet jas įveikęs žmogus sustiprėja. Išeitys yra, tik savižudybės metu žmogus jų nepastebi.

 

Mitas: turtingi žmonės dažniau žudosi.

Tikrovė: įvairių socialinių sluoksnių žmonės gali nusižudyti.

 

Mitas: visi savižudžiai yra psichikos ligoniai.

Tikrovė: nebūtinai, nors tuo metu žmogus yra apimtas bekraščio liūdesio

Net jeigu atrodo, kad žmogus tuo manipuliuoja ar tiesiog nori atkreipti dėmesį. Išgirdus tokią užuominą, visuomet verta tiesiai paklausti: „ar Tau kyla minčių apie savižudybę?“. Išgirsti teigiamą atsakymą į šį klausimą tikrai nėra lengva, tačiau tai yra pirmasis žingsnis pagalbos link.

 

Kas yra emocinė pagalba?

Emocinė pagalba – tai suteikta parama, kuri leidžia žmogui išreikšti ir apdoroti savo jausmus. Tai gali būti tiek verbalinė, tiek neverbalinė pagalba, pavyzdžiui, klausymasis, užuojauta, supratimas ir patarimai, kurie padeda žmogui jaustis palaikomam ir nepaliktam vienam su savo išgyvenimais. Tokia pagalba gali būti teikiama artimųjų, draugų, kolegų ar specialistų, tokių kaip psichologai, psichoterapeutai.

Emocinė pagalba artimųjų rate

Dažnai pirmieji, kurie suteikia emocinę pagalbą, yra šeimos nariai ir draugai. Jie dažniausiai būna šalia, kai žmogus susiduria su sunkumais, ir gali padėti jį išklausyti, išreikšti savo jausmus ir rasti sprendimus. Vis dėlto, kartais artimieji gali būti nepakankamai pasiruošę teikti emocinę pagalbą, ypač kai patys jaučiasi pasimetę ar neturi reikiamos patirties. Tai gali apsunkinti bendravimą ir padidinti jausmą, kad žmogus yra paliktas vienas su savo iššūkiais.

Kaip galite padėti Jūs?

Išklausyti, suprasti, būti ramiam;

Rodyti dėmesį ir atidumą;

Rimtai vertinti situaciją ir rizikos laipsnį;

Išsiteirauti apie ankstesnius bandymus žudytis;

Išanalizuoti kitokias išeitis. Išklausinėti apie savižudybės planą…

Laimėti laiko, kol pavyks susitarti;

Pasitelkti į pagalbą kitus;

Pašalinti savižudybės priemones (jeigu tai įmanoma);

Nukreipti specialisto konsultacijai.

Profesionali emocinė pagalba

Kai emocinės problemos tampa per sunkios spręsti savarankiškai, labai svarbu kreiptis į profesionalus. Psichologai, psichoterapeutai ar kiti psichikos sveikatos specialistai gali suteikti giluminę pagalbą, kuri padeda žmogui išmokti susitvarkyti su stresu, nerimu, depresija ar kitomis emocinėmis problemomis. Terapija suteikia saugią erdvę, kurioje žmogus gali atvirai kalbėti apie savo jausmus ir patirti supratimą bei palaikymą.

Parengta remiantis Klaipėdos psichikos sveikatos centro  ir Jaunimo linijos informacija

Vilkaviškio visuomenės sveikatos biuro savižudybių prevencijos koordinatorė Daiva Šipailienė