Prievarta, smurtas jaunimo tarpe yra viena aktualiausių problemų dabartinėje visuomenėje. Jaunuoliai smurtauja įvairiose vietose – gatvėje, namuose, mokyklose ir dažniausiai šio smurto aukomis tampa patys jaunuoliai. Smurtas giliai pažeidžia ne tik jo aukas, bet taip pat ir aukų šeimas, artimuosius, bendruomenę, giliai paveikia ne tik smurtą patiriančių, bet ir smurtaujančių jaunuolių gyvenimo kokybę.
Sąvoka „smurtas“ dažnai yra vartojama kaip sinonimas „priekabiavimas“ ir „agresija“. Priekabiavimu vadinamas toks elgesys, kai prieš vaiką nuolat atliekami negatyvus veiksmai. Negatyvus veiksmai yra apibrėžiami kaip tyčiniai sąmoningi veiksmai, kurių tikslas įskaudinti kitą žmogų ar jam sukelti diskomfortą ir šių veiksmų pagrindas – agresyvus elgesys nukreiptas i kitą asmenį.
Agresija pasireiškia įvairiais būdais ir formomis. Tarp mažesnių vaikų dažniau nei tarp vyresnių sutinkama fizinė agresija, kai tuo tarpu paaugliai ir jaunuoliai labiau linkę naudoti emocinę (spaudimo) ir verbalinę agresiją.
Smurtas skirstomas į rūšis: fizinis, seksualinis, psichologinis ir ekonominis. Gali būti naudojamas vienos formos smurtas, tačiau dažniausiai pasitaiko keleto jų kombinacija, pavyzdžiui, seksualinis smurtas naudojamas kartu su fiziniu ir psichologiniu smurtu.
Fizinis smurtas, kaip jį atpažinti?
Tai neteisėtas, tyčinis prieš asmens valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, kuriuo siekiama atimti gyvybę, padaryti žalą sveikatai, atimti laisvę, sukelti bejėgišką būklę, fizinį skausmą ar kitas fizines kančias. Fizinis smurtas – lengviausiai atpažįstama smurto forma, nes dažniausiai palieka žymes ant žmogaus kūno, tačiau neretai apie patirtą fizinę traumą galima spręsti iš pasikeitusio elgesio ar emocijų.
Seksualinis smurtas – tai situacija, kai kažkas priverstas dalyvauti nepageidaujamoje, nesaugioje ar žeminančio pobūdžio seksualinėje veikloje. Net jei asmuo yra sutuoktinis, sugyventinis, tokia prievarta yra seksualinis smurtas. Ši smurto rūšis šeimoje išryškėja tokiomis formomis kaip vertimas nusirengti, santykiauti prieš asmens valią, žiaurus lytinis santykiavimas, vertimas stebėti ar kartoti pornografinius veiksmus ir pan.
Psichologinis smurtas, kaip atpažinti?
Tai pavojingas, visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis jį baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras kažkokių neigiamų padarinių. Kai žmogus smurtauja psichologiškai jis tarsi žaidžia su kito žmogaus jausmais, mintimis, savijauta. Tai – sudėtingiausia atpažinti smurto rūšis. Psichologinis smurtas įgyja tokias formas kai: nuolatinė kritika, barniai, jausmų ignoravimas, melas, manipuliavimas asmeniu, draudimas išeiti į viešumą, įsitikinimų išjuokimas, viešas žeminimas ir kt.
Ekonominis smurtas – susijęs su šeimos finansais. Pasireiškia šiomis formomis: partneriui atimamas uždarbis, neleidžiama dirbti, neduodama pinigų būtiniausioms reikmėms, kontroliuojamas šeimos biudžetas ir vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai bei kt. Siekdamas kontroliuoti savo auką, smurtautojas tikslingai kuria aukos ekonominę priklausomybę nuo jo. Piknaudžiaudamas savo galia ir didėjančia aukos priklausomybe, smurtautojas užkerta kelią aukai dirbti ar siekti išsilavinimo.
JPSPP koordinatorė
Edita Jankienė
NAUDOTA LITERATŪRA:
1. Ž. Barkauskaitė Lukšienė, Smurto raiška bendrojo lavinimo mokykloje.
2. R. Žukauskienė Agresyvaus jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaiku raidos ypatumai. Psichologija
3. Prieiga per internetą: https://socmin.lrv.lt/lt/