Miegas – gyvybiškai būtina organizmo funkcija, skirta jėgoms atnaujinti ir padedanti išlikti budriems bei žvaliems dienos metu. Anksčiau buvo manoma, kad žmogaus sąmonė visapusiškai atsijungia miego metu, tačiau šiuolaikinis mokslas nustatė, kad miegant sąmonė lieka aktyvi, o smegenys naktį ne ilsisi, o dirba apdorodamos ne miego metu gautą informaciją.

Įsivaizduokite, kad kažkas jums pasakoja apie paslaptingą ligą. Simptomai labai keisti. Žmogus reguliariai panyra į neveiksnumo būseną, kurios metus jis būna suparalyžiuotas, nesuvokia, kas vyksta aplink jį, mato vizijas… Skamba kaip labai rimtas sutrikimas. Reikalas tik tas, kad šią būseną kasdien patiria kiekvienas iš mūsų. Taip, tai miegas. Miegodami mes prarandame sąmonę, kūno kontrolę, regime neįtikėtinus vaizdinius.

Miego metu, smegenys pereina įvairias aktyvumo fazes. Jos turi tam tikrą tvarką ir skirstosi į pagrindines dvi: greitų akių judesių fazę (GAJ) ir negreitų akių judesių (nGAJ) fazę.

Nors mokslininkai vis dar iki galo neišsiaiškino, kodėl žmonėms reikalingas miegas, akivaizdu, kad miegas yra būtinas išgyvenimui:

  • miegas reikalingas normaliam mūsų nervų sistemos darbui. Dėl pernelyg mažo miego kiekio tampa sunku susikoncentruoti, sutrinka atmintis, veiksmų atlikimas ir gebėjimas skaičiuoti. Jeigu miego trūksta ir toliau, gali atsirasti haliucinacijų bei nuotaikos svyravimų. Mokslininkai teigia, kad miegas suteikia galimybę tiems neuronams, kuriuos mes naudojome dienos metu, “išsijungti” ir atkurti normalią veiklą.
  • giliojo miego metu vaikams ir jaunuoliams gaminamas augimo hormonas. Be to, daugelis kūno ląstelių miegant gamina daugiau baltymų, todėl gilusis miegas iš tiesų gali būti vadinamas “grožio miegu”. Smegenų dalių, reguliuojančių emocijas, sprendimus priimančius procesus ir socialinį bendravimą, aktyvumas giliojo miego metu stipriai sumažėja ir tai padeda žmonėms palaikyti normalią veiklą dienos metu
  • su amžiumi miegas darosi ne toks gilus, miegama trumpiau, nors miego poreikis išlieka panašus, kaip ir jaunystėje. Maždaug pusei vyresnių kaip 65 metų žmonių pasitaiko miego sutrikimų (pavyzdžiui, nemiga)

Kaip geriau išsimiegoti?

Mokslininkai sako, kad miegas prie atviro lango šaltuoju metų laiku leidžia maksimaliai išsimiegoti ir pailsėti per mažesnį laiko tarpą. Vėsioje temperatūroje geriau išsiskiria melatonino hormonas. Jį vadina sveikatos, jaunystės ir miego hormonu, kadangi jis reguliuoja organizmo endokrininės sistemos darbą, kontroliuoja mūsų biologinį laikrodį, o taip pat yra atsakingas už stiprų imunitetą. Organizme egzistuoja tam tikros melatonino išsiskyrimo valandos. Tarp 21 – 23 val. organizmas geriausiai pasiruošęs miegui. Aktyviausias melatonino poveikis yra nuo 24 valandos iki 4 valandos ryto. Tai yra giliausias miegas.

Darykime išvadas.:)

4-7-8 kvėpavimas nusiraminimui, užmigimui     

Paprastas 4-7-8 kvėpavimo pratimas išpopuliarėjo kaip veiksmingas būdas itin greitai užmigti, tiesiog nusiraminti esant stresui, stengiantis išlaikyti pusiausvyrą prieš galimą emocijų proveržį. Šį pratimą išpopuliarino dr. Andrew Weil, Harvarde įgijęs medicinos mokslų laipsnį, tačiau pats pratimas atėjęs iš Indijos jogų.

Pratimą galima atlikti praktiškai bet kokioje kūno padėtyje, tačiau sėdint nugara turėtų būti tiesi, pėdos turėtų remtis į žemę (grindis). Atliekant pratimą:

  1. Liežuvio galiukas priglaudžiamas prie gomurio visai šalia priekinių dantų ir ten būna visą pratimo laiką.
  2. Labai greitai iškvepiamas visas oras iš plaučių pro burną švokščiant („ūūūš“).
  3. Įkvepiama tyliai pro nosį skaičiuojant iki 4.
  4. Kvėpavimas sulaikomas kol suskaičiuojama iki 7.
  5. Lėtai iškvepiamas oras iš plaučių pro burną švokščiant („ūūūš“) skaičiuojant iki 8.
  6. Dar tris kartus cikliškai kartojami 3–5 žingsneliai, t.y. įkvėpimas, sulaikymas ir iškvėpimas, kurių santykis 4:7:8.

Pratimą rekomenduojama atlikti bent du kartus  per dieną (galima ir dažniau).

https://youtu.be/YRPh_GaiL8s

 

Visuomenės sveikatos specialistė Loreta Vilimaitienė