Naujienos

Nors pasaulis grumiasi su neregėto masto naujojo SARS-CoV-2 viruso sukelta pandemija ir šiuo metu visos jėgos yra skiriamos šiai kovai, tačiau nederėtų pamiršti ir AIDS situacijos Lietuvoje, kuri vis dar išlieka viena opiausių visuomenės sveikatos problemų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ragina visuomenę pasitikrinti dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV).

Išsikeltus tikslus pavyko pasiekti ne visoms šalims
UNAIDS ŽIV/AIDS atsako stebėsenos pasaulinėje ataskaitoje, paskelbtoje liepos 6 d. pranešama, kad Lietuva nesugebėjo įgyvendinti 2020 m. tarpinių uždavinių „90–90–90“. Šie skaičiai reiškia, kad šalys privalo siekti, jog 90 proc. užsikrėtusiųjų ŽIV žinotų savo diagnozę, 90 proc. sergančių ŽIV gydymui būtų taikoma antiretrovirusinė terapija (ART) ir 90 proc. gaunančių ART būtų pasiekiama maža viruso koncentracija. Pagal UNAIDS ataskaitą, vertinama, kad Lietuva uždavinius įgyvendino tik „83–43–91“ rezultatu.

UNAIDS ŽIV/AIDS atsako stebėsenos pasaulinėje ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad dėl skirtingos šalių pažangos, susijusios su ŽIV prevencija ir gydymu, stigmos, socialinės nelygybės ir atskirties bei COVID-19 pandemijos 2020 m. minėti uždaviniai nebus įgyvendinti. UNAIDS ataskaitoje nurodyta, kad pasaulyje 81 proc. užsikrėtusiųjų žinojo savo diagnozę, 67 proc. buvo taikoma ART ir 59 proc. gydomų ART buvo nuslopinta virusų koncentracija („81–67–59“). Iš 38 mln. gyvenančių su ŽIV infekcija, 2019 m. ART gydymas buvo taikomas 25,4 mln., tai reiškia, kad 12,6 mln. žmonių gydymo vis dar laukia.

Numatytus 2020 m. tarpinius uždavinius „90–90–90“ pasiekė tik keturiolika pasaulio šalių: Australija, Botsvana, Kambodža, Namibija, Ruanda, Esvatinis, Tailandas, Uganda, Zambija, Zimbabvė, Airija, Nyderlandai, Ispanija ir Šveicarija. Esvatinis ir Šveicarija viršijo numatytus uždavinius ir pasiekė puikių rezultatų – „95–95–95“.

NVSC ragina žmones pasitikrinti dėl ŽIV
NVSC ragina visuomenę pasitikrinti dėl ŽIV, ypač tuos, kurie priklauso tikslinėms grupėms (jūreiviams, tolimųjų reisų vairuotojams, viešąjį saugumą užtikrinančių tarnybų pareigūnams, medikams ir kt.). Taip pat labai rekomenduojama pasitikrinti vyrams, kurie turėjo lytinių santykių su vyrais. Pasitikrinti turėtų ir asmenys, kurie patyrė lytinę prievartą arba kurie turėjo atsitiktinių lytinių partnerių arba lytinių santykių su užsikrėtusiais ŽIV, bei tiems, kurie serga kitomis lytinių organų užkrečiamosiomis ligomis. Dėl ŽIV turi pasitikrinti ir asmenys, kurie vartoja narkotines medžiagas.

„Lietuva išlieka rizikos šalimi dėl ŽIV. Mūsų kaimyninėse šalyse šis virusas yra labiau paplitęs. Sudėtinga situacija yra Estijoje, Rusijos Federacijoje, tad mums nederėtų nustumti šio viruso į paraštes. Kovą su šiuo virusu apsunkina ne tik COVID-19 pandemija, bet ir labai gajūs stereotipai bei užsikrėtusių asmenų stigmatizavimas. Vakarų Europos šalyse šio viruso paplitimas akivaizdžiai mažėja dėl kryptingo darbo siekiant mažinti atskirtį, kurią patiria žmonės, gavę teigiamą ŽIV tyrimo rezultatą, to taip pat reikėtų siekti ir mums,“ – teigia NVSC Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė. Pasak jos, laiku diagnozuota ŽIV infekcija leidžia kontroliuoti ligą ir tuo pačiu apsaugoti kitus nuo užsikrėtimo.

Europos testavimo savaitės
Siekiant padidinti ŽIV ir hepatitų testavimo aprėptis, informuotumą apie ankstyvą ŽIV ir hepatitų diagnostikos naudą bei norint suvienyti Europos visuomenę, Europoje du kartus per metus organizuojamos Europos testavimo savaitės. Vieną kartą Europos testavimo savaitė vyksta pavasarį (gegužės mėn.), kitą kartą – rudenį (paskutinę lapkričio savaitę). Pasak Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, tokiomis akcijomis siekiama didinti visuomenės informuotumą apie tyrimų dėl ŽIV ir hepatitų svarbą, tuo pačiu mažinant visuomenės stigmą. 2013 m. prasidėjęs renginys išaugo į masinę kampaniją, pritraukiančią šimtus organizacijų.

ŽIV ir toliau išlieka viena iš pagrindinių visuomenės sveikatos problemų pasaulyje
Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos (ULSVIS) duomenimis, Lietuvoje 2019 m. ŽIV infekcija diagnozuota 151 asmeniui. Beveik pusė visų atvejų (72 atvejai) registruota Vilniaus apskrityje (64 – Vilniaus mieste, 4 – Švenčionių rajone, 2 – Vilniaus rajone ir 2 – Elektrėnų savivaldybėje).

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2019 m. pasaulyje 38,0 mln. žmonių gyveno su ŽIV infekcijos diagnoze, tai 36,2 mln. suaugusiųjų ir 1,8 mln. vaikų (0–14 m.). Apie                    0,7 proc. 15–49 m. suaugusiųjų visame pasaulyje 2019 m. buvo užsikrėtę ŽIV, tačiau užsikrėtimo mastai labai skiriasi įvairiose šalyse ir regionuose. PSO duomenimis, labiausiai paveiktas yra Afrikos regionas, daugiau nei du trečdaliai (25,7 mln.) visų sergančių ŽIV infekcija gyvena šiame regione. 2019 m. pasaulyje 1,7 mln. asmenų ŽIV infekcija buvo diagnozuota naujai. Nuo 2010 m. naujai diagnozuotų atvejų skaičius sumažėjo 23 proc., nuo 2,1 mln. iki 1,7 mln. 2019 m. 690 tūkst. asmenų mirė nuo ligų susijusių su AIDS, 2010 m. – 1,1 mln. Mirčių skaičius nuo 2010 m. sumažėjo 39 proc., tačiau tai vis dar išlieka rimta problema.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija