„Donorystė yra didžiausia žmogaus meilės išraiška žmogui“

„Donorystė yra didžiausia žmogaus meilės išraiška žmogui“

Popiežius Jonas Paulius II

Kiekviena gyvenimo akimirka – tai pasirinkimas: keltis ar nesikelti, gerti kavą ar arbatą, važiuoti automobiliu ar išsikviesti taksi… Kiekviena diena yra mažų pasirinkimų virtinė. Dienos pabaigoje žmogus yra tai, ką pats pasirinko. Donorystė yra tiek pat paprastas pasirinkimas, kaip kava ar arbata, jei meilė Tau yra visa ko pradžia. Tačiau ar kiekvienas iš mūsų esame pasirengę taip išreikšti savo meilę?

Donorystė – jautri ir reikšminga tema tiek ligoniui, tiek pasiryžusiajam tapti donoru. Tik donorystėje vieno žmogaus mirtis išgelbėja kito gyvybę, o dažnai tragedija ir džiaugsmas žengia greta vienas kito. Vis dėlto, svarbiausias donorystės stebuklas – tai atsiradusi nauja gyvybė.

Organų donorystė

Dažniausiai, išgirdę žodį „donoras“, žmonės pagalvoja apie kraujo donorystę, tačiau yra ne tik kraujo, bet ir organų bei audinių donorystė. Kiekvienas žmogus yra potencialus organų ir audinių donoras, nesvarbu, kiek jam metų. Vienas žmogus po mirties gali išgelbėti septynių sunkių ligonių gyvybes.

Kiekvienas, norintis tapti organų donoru, turi pasidaryti donoro kortelę. Donoro kortelę gali gauti kiekvienas veiksnus Lietuvos pilietis, ne jaunesnis kaip 18 metų. Tačiau labai svarbu ne tik apsispręsti pačiam, bet ir pasikalbėti apie savo sprendimą su artimaisiais. Dauguma žmonių pritaria organų donorystei, tačiau tik nedaugelis supranta, kad prieš paimant organus bus apklausta jų artimųjų. Jeigu žmogus nėra išreiškęs apsisprendimo dėl organų donorystės, dėl mirusio artimojo organų dovanojimo transplantacijai turi apsispręsti giminaičiai. Vienas pokalbis gali pakeisti daugelio žmonių likimą.

Kraujo donorystė

Pagrindinis kraujo donorystės principas – jokios žalos donorui ir didžiausia nauda ligonio sveikatai. Šis principas kraujo donorystėje yra pagrindinis jau daugelį dešimtmečių, nes vienas iš svarbių tikslų – remti kilnią kraujo donorystės misiją ir skatinti žmones duoti kraujo kelis kartus per metus. Lietuvos ir kitų šalių ilgametė patirtis rodo, kad nuolatinė kraujo donorystė neturi neigiamos įtakos donorų sveikatai, netgi reguliariai duodantys kraujo žmonės turi didesnę galimybę išgyventi avarijų ar sunkių operacijų metu stipriai nukraujavus.

Kaip pasirengti kraujo donorystei? Prieš eidamas duoti kraujo, žmogus turi būti pavalgęs, pailsėjęs, o dieną prieš duodant kraujo siūloma nevalgyti labai riebaus, aštraus maisto, būtina gerti daugiau nei įprasta skysčių: mineralinio vandens, sulčių, arbatos. Tačiau nepatartina duoti kraujo po įtempto darbo, naktinės pamainos.

Kiekvienas sveikas asmuo, nuo 18 iki 65  metų, gali tapti kraujo donoru, tačiau jo kūno masė turi būti nemažesnė nei 50 kg. Moterims per metus kraujo duoti leidžiama 4 kartus, o vyrams netgi 5. Pertraukos tarp kraujo davimo privalo būti ne trumpesnės kaip 60 dienų. Tik svarbu žinoti, kad kraujo donorais negali būti asmenys, priskiriami  rizikos grupei bei sergantys cukriniu diabetu, tuberkulioze, piktybinėmis ir infekcinėmis (hepatitu B ir C, ŽIV, sifiliu) ligomis.

Kiekvienas turime įvairiausių įsipareigojimų gyvenime. Vienas tokių – duoti kraujo. Tapti donorais turėtų kuo daugiau sveikatos problemų neturinčių piliečių. Būti neatlygintinu donoru ir visiems skelbti neatlygintinos donorystės naudą yra viena kitos vertos dorybės. Nesvarbu, kas jūs esate, ką veikiate, kur gyvenate. Jūs galite padovanoti kažkam pačią didžiausią dovaną – GYVENIMĄ.

 

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Žydrūnė Čekanavičienė