Ligonių kasos pastaruoju metu vis dažniau sulaukia klausimų, kokie tyrimai COVID-19 liga persirgusiems pacientams medicinos įstaigose turi būti atliekami nemokamai – iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, o už kuriuos gali tekti susimokėti patiems. Taip pat domimasi, ar persirgusieji šia sudėtinga liga gali pretenduoti į nemokamą reabilitaciją.

Suprasdamos sveikstančiųjų nerimą dėl savo sveikatos, jėgų atgavimo perspektyvų įveikus koronavirusą, ligonių kasos atkreipia dėmesį į svarbiausius dalykus, kurie gali praversti lankantis medicinos įstaigose. „Visada skatiname žmones domėtis sveikatos finansavimo klausimais. Iš tiesų teisinė bazė yra mišri ir gana sudėtinga, tad kartais sunku matyti aiškią ribą tarp nemokamų ir mokamų paslaugų. Tačiau ligonių kasų specialistai pasirengę pagelbėti aiškinantis bet kokias painias situacijas”, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva. Pasak jos, neteisėti mokėjimai gydymo įstaigose – netoleruotinas dalykas, todėl viešumas šiuo atveju pats geriausias priešnuodis.

„Koronavirusas yra klastinga infekcija, kadangi vieni suserga lengva ligos forma, o kitus, persirgusius sunkiai, lydi dar ilgai kamuojančios komplikacijos. Pastaruoju metu ir Sveikatos apsaugos ministeriją neretai pasiekia klausimai, ar taikomas koks nors specialus tolesnis gydymas persirgusiems koronaviruso infekcija ir kaip greičiau grįžti į įprastą gyvenimo tempą. Svarbu pažymėti, kad visiems, kuriems persirgus šia liga ir toliau reikalinga medicinos pagalba, dėl šių paslaugų pirmiausia turi kreiptis į savo šeimos gydytojus”, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus vedėja Rasa Biekšienė.

Taigi pirmiausia reikėtų žinoti, kad visiems apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu galioja vienodos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygos ir reikalavimai, tarp jų – ir besigydantiesiems  ar pasveikusiesiems nuo COVID-19. Pats pirmas žingsnis tiek susirgus koronavirusu, tiek jau pasveikus, bet turint nusiskundimų, – kreiptis į savo šeimos gydytoją. Kadangi kiekvieno paciento gydymo atvejis yra individualus, šeimos gydytojas kiekvienu atveju įvertina paciento sveikatos būklę ir pagal savo kompetenciją sprendžia, kokie tyrimai turi būti atlikti.

„Susirūpinę savo sveikata pacientai neretai patys nori priimti sprendimus, kaip gydytis, prašo gydytojų, kad jiems būtų atlikti vienokie ar kitokie tyrimai, juos apžiūrėtų gydytojas specialistas. Šeimos gydytojų galimybės – nemažos, jų kompetencijoje tikrai daug tyrimų. Tad reikia labiau šeimos gydytojais pasitikėti”, – sako T. Golubajeva. Pasak jos,  jeigu tyrimą atlikti paskiria šeimos gydytojas, tuomet šių paslaugų išlaidos kompensuojamos iš PSDF ir iš asmens negali būti reikalaujama papildomai mokėti. Tik tuo atveju, jei pacientai, turintys teisę į PSDF lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas, tyrimus pasirenka savo iniciatyva, jų faktinę kainą apmoka patys.

„Visais neaiškiais atvejais dėl tyrimų, kurie nepriskiriami šeimos gydytojo kompetencijai, atlikimo, taip pat dėl persirgusiųjų COVID-19 liga pacientų sveikatos problemų, viršijančių jo kompetenciją, šeimos gydytojas gali konsultuotis su bet kurios profesinės kvalifikacijos gydytoju specialistu”, – sako T. Golubajeva. Tokios konsultacijos gali vykti ir nuotoliniu būdu.

Turint siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai, pacientui turi būti atlikti visi gydytojo specialisto konsultacijos metu paskirti būtini tyrimai, kurie reikalingi diagnozei nustatyti, skirti ar koreguoti gydymą. Tik tuo atveju, jeigu per konsultaciją gydytojas specialistas tyrimų neskiria, o tyrimus pasirenka pats pacientas, jis turi apmokėti faktinę tyrimų kainą.

„Nerimaujant dėl besitęsiančių komplikacijų persirgusiems žmonėms yra rekomenduojama atlikti antigenų bei antikūnų testus. Deja, šiandien šie tyrimai nėra kompensuojami valstybės lėšomis. Tačiau dedame visas pastangas, kad artimiausiu metu ši problema būtų išspręsta ir, šeimos gydytojui paskyrus minėtus testus, už juos žmogui nereikėtų mokėti”, – sako SAM atstovė R. Biekšienė.

Žinia tiems, kam iš tiesų reikalinga reabilitacija: kad pacientai po persirgtos COVID-19 ligos galėtų greičiau gauti ir platesnės apimties paslaugas (masažą, kineziterapiją, ergoterapiją ir fizioterapiją) ir jos būtų suteiktos kaip galima arčiau gyvenamosios vietos, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos yra perorganizuotos į pirmojo etapo ambulatorines medicininės reabilitacijos paslaugas. Kadangi pirmojo etapo ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos skiriamos esant visai puokštei diagnozių, tarp jų ir susijusių su plaučių ligomis, koronaviruso pasekmes jaučiantiems asmenims yra visos sąlygos gauti šį iš PSDF apmokamą gydymą.

VLK informacija