Nors erkių platinamų ligų atvejų pasitaiko ištisus metus, sergamumas padidėja būtent šiltuoju laikotarpiu. Ši tendencija vyrauja metai iš metų, ir šie metai nėra išimtis. Įsibėgėjus vasarai ir žmonėms vis daugiau laiko leidžiant gamtoje, šių ligų atvejų skaičiai Lietuvoje auga. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad erkių išvengti padeda atsargumas, tinkami drabužiai ir tam skirtos priemonės. Tačiau efektyviausia apsauga nuo vienos iš jų platinamų ligų – erkinio encefalito – skiepai. Tad nesuspėję to padaryti raginami nedelsti, nes skiepytis galima ištisus metus.
Nuo sausio iki balandžio užregistruojama vidutiniškai po 2 erkinio encefalito atvejus per mėnesį, o šiemet gegužę užregistruotas 31 atvejis, birželį – 59. Laimo ligos atvejų pasiskirstymas panašus. Nors šios ligos atvejų skaičiai yra kus kas didesni nei erkinio encefalito, visgi pastebima ta pati tendencija, kad nuo sausio iki balandžio užregistruojama mažiau atvejų (vidutiniškai 76 atvejai per mėnesį), o gegužės mėnesį užregistruoti jau 199 Laimo ligos atvejai, birželį – 288.
Šiemet Lietuvoje iš viso užregistruoti 99 erkinio encefalito ir 792 Laimo ligos atvejai. Kol kas šių skaičių negalima lyginti su praėjusių metų duomenimis, nes metai tik įpusėjo.
2022 m. užfiksuoti 377 erkinio encefalito atvejai (sergamumo rodiklis – 13,3 atv. 100 tūkst. gyventojų), 2021 m. – 365 atvejai (rodiklis – 13,1 atv. 100 tūkst. gyventojų). Laimo ligos atvejų 2022 m. užregistruota – 2380 (rodiklis siekė 84,0 atv. 100 tūkst. gyventojų), 2021 m. – 1780 (rodiklis – 63,7 atvejo 100 tūkst. gyv.).
Specialistai primena, kad erkės paplitusios visoje Lietuvoje, tiek kaimo, tiek miesto vietovėse. Joms tinkamiausia yra drėgna, saulės nekaitinama vieta, todėl daugiausiai jų sutikti galima lapuočių miškuose. Erkės sutinkamos ir miško takelių pakraščiuose, tankiuose brūzgynuose: avietynuose, alksnynuose, riešutynuose, miško jaunuolyne, parkuose, kur vešli žolė.
Tad vasarą mėgstantiems grybauti, uogauti ar kitaip laiką leisti gamtoje rekomenduojama būti ypač atidiems – rinktis šviesią kuo daugiau kūno dengiančią aprangą, kad galima būtų lengviau pastebėti ropojančią erkę, naudoti repelentus, o grįžus iš miško, atidžiai apžiūrėti visą kūną. Pastebėjus įsisiurbusią erkę, ją reikia pašalinti – suėmus kuo arčiau odos staigiu judesiu traukti į viršų. Įsisiurbimo vietą rekomenduojama dezinfekuoti.
Po erkės įsisiurbimo reikėtų stebėti savo sveikatą: jei po 7–14 d. (ilgiausiai po 30 d.) ima skaudėti galvą, pakyla temperatūra, vargina silpnumas, pykinimas, šaltkrėtis, tai gali būti erkinio encefalito požymiai. Laimo ligos atveju erkės įkandimo vietoje po 1–4 savaičių atsiranda raudona dėmė, gali skaudėti sąnarius, raumenis, kartais pažeidžiama centrinė nervų sistema, sutrinka miegas, atmintis, svaigsta galva ir kt. Visais šiais atvejais būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
NVSC specialistai ragina nerizikuoti savo ir savo artimųjų sveikata ir primena, kad nuo erkinio encefalito efektyviausiai apsaugo skiepai, juolab, kad skiepytis nuo šios ligos galima visus metus. Skiepijami vyresni nei vienerių metų amžiaus vaikai ir suaugusieji. Dėl skiepų reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Nuo Laimo ligos skiepų nėra, tad apsisaugoti padeda tik minėtos priemonės.
Daugiau informacijos apie erkių platinamas ligas galima rasti NVSC interneto svetainėje:
apie Laimo ligą čia https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/ligu-aprasai/l-1/laimo-liga
apie erkinį encefalitą čia https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/ligu-aprasai/e/erkinis-encefalitas
NVSC informacija
English