Viso kūno mankšta yra bet koks judesys, kuris priverčia raumenis dirbti ir reikalauja, kad kūnas degintų kalorijas. Kokia mankšta yra tinkamiausia, priklauso nuo žmogaus kūno sudėjimo, sveikatos, amžiaus. Tyrimais įrodyta, kad rytinė mankšta pagerina ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą. Žmonių, atliekančių mankštą, gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei nesimankštinančių žmonių. Reguliariai atliekama mankšta padeda kontroliuoti kūno svorį, sumažinti kraujospūdį bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Atliekant mankštą suaktyvėja kraujo tekėjimas, todėl padidėja deguonies kiekis organizme. Reguliari mankšta taip pat gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje ir padėti geriau veikti insulinui, todėl gali sumažinti metabolinio sindromo ir 2 tipo diabeto riziką, o jei jau sergama viena iš šių ligų, gali padėti ją suvaldyti. Mokslinės literatūros duomenimis, mankštos metu žmogaus kūnas išskiria tam tikras chemines medžiagas, kurios gali pagerinti nuotaiką ir leidžia labiau atsipalaiduoti, todėl mankšta gali padėti susidoroti su stresu ir sumažinti depresijos riziką. Be to, atliekant mankštą, kūnas gali išskirti ir kitų cheminių medžiagų, kurios pagerina smegenų struktūrą ir funkciją. Reguliari mankšta vaikams ir paaugliams tvirtina kaulų struktūrą, o vyresniame amžiuje gali sulėtinti kaulų tankio praradimą. Yra mokslinių įrodymų, kad reguliariai atliekama mankšta gali sumažinti kai kurių vėžio formų, įskaitant storosios žarnos, krūties, gimdos ir plaučių vėžio, atsiradimo riziką. Svarbu paminėti, kad vyresniems žmonėms, kurie reguliariai mankštinasi, sumažėja kritimo rizika.

Mankštintis tinkamiausias laikas kiekvienam yra skirtingas. Jį lemia įvairūs veiksniai – žmogaus gyvenimo būdas, kūno sudėjimas, sveikatos būklė ir kt. Nors nėra vieno visiems tinkančio atsakymo, įrodyta, kad ryte atliekama mankšta turi nemažai privalumų.

  1. Tyrimais nustatyta, kad ryte atliekami aerobiniai pratimai daug labiau sumažina naktinį sistolinį kraujospūdį, palyginti su mankšta, atliekama po pietų ar vakare. Rytinė mankšta taip pat siejama su ilgesne gilaus miego trukme nakties metu.
  2. Ryte atliekama mankšta pagerina medžiagų apykaitą ir žymiai rečiau sukelia hipoglikemiją, palyginti su popietine mankšta, todėl labiau tinka diabetu sergantiems pacientams.
  3. Rytinė mankšta palankiausia ir skeleto raumenų metabolizmo procesams – nustatyta, kad atliekant pratimus ankstyvojoje aktyvumo fazėje (maždaug ryto viduryje) ląstelės suvartoja daugiausia deguonies ir suteikia daugiau žvalumo organizmui, palyginti su mankšta ankstyvojoje poilsio fazėje (vakare).
  4. Rytinė treniruotė gali geriau atitikti kūno hormoninius svyravimus. Kortizolis yra hormonas, kuris palaiko budrumą. Jis dažnai vadinamas streso hormonu, tačiau problemų sukelia tik per didelis arba per mažas jo kiekis. Paprastai kortizolis padidėja ryte, o sumažėja vakare. Piką jis pasiekia apie aštuntą valandą ryto, todėl šiuo metu kūnas gali būti labiau nusiteikęs mankštintis.
  5. Reguliari mankšta puikiai tinka energijai padidinti ir nuovargiui sumažinti. Sportuojant pagerėja širdies ir kraujagyslių sistemos veikla ir bendra ištvermė. Atlikę rytinę mankštą jausitės energingi visą dieną.
  6. Mankšta padeda kontroliuoti apetitą, nes mankštinantis sumažėja alkio hormono grelino kiekis, taip pat padidėja sotumo hormonų, tokių kaip peptidas YY ir į gliukagoną panašus peptidas 1. Mankštinantis ryte apetitas gali būti kontroliuojamas dar labiau.
  7. Tyrimais nustatyta, kad ryte atliekama mankšta pagerina miego kokybę, patiriama mažiau naktinių prabudimų, pailgėja gilaus miego trukmė, prireikia mažiau laiko užmigti.
  8. Fizinis aktyvumas yra natūrali priemonė nuo streso. Fizinio krūvio metu smegenys gamina daugiau endorfinų – geros savijautos neuromediatorių, kurie sumažina nerimą.

Taigi rytinė mankšta yra puikus būdas pradėti dieną tinkamai, nes ji suteikia optimizmo visai likusiai dienai. Be to, labiau tikėtina, kad po rytinės mankštos sveikai maitinsitės ir visą dieną būsite žvalūs bei aktyvūs. Nepaisant išvardytų rytinės mankštos privalumų, nėra tinkamiausio meto mankštintis. Geriausias yra tas, kuris labiausiai tinka jums ir kurio galite laikytis ilgą laiką.

 

Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistas Žilvinas Sakalius el. paštu zilvinas.sakalius@hi.lt ir mob. +370 615 40 911