PANIKOS ATAKOS
Panikos ataka (angl. panic attack) – tai staigus baimės ir nerimo priepuolis, kylantis be priežasties ir iššaukiantys fizinius ir psichologinius simptomus. Panikos ataka sukelia visiškai nereikalingą, nerealiai didelį ir nepagrįstą baimės jausmą. Bet ką gali ištikti toks priepuolis, tačiau pasikartojančios panikos atakos – tai panikos ar nerimo sutrikimo ženklas, kurį reikia gydyti.
Pagrindiniai panikos priepuolių simptomai, kurie pasireiškia panikos atakos metu:
- intensyvus ir dažnas širdies plakimas;
- drebulys;
- oro trūkumo pojūtis;
- dusulys;
- skausmas ar diskomfortas krūtinėje;;
- pykinimas;
- galvos svaigimas, nestabilumas;
- alpimas;
- baimė išprotėti, prarasti kontrolę;
- mirties baimė;
- nutirpimo ar skruzdžių bėgiojimo pojūtis;
- odos paraudimas.
Panikos priepuolių atsiradimo priežastys:
- Genetiniai veiksniai, nervų sistemos ar galvos smegenų specifika. Moksliniai tyrimai rodo, jog kai kurie pacientai, kenčiantys nuo panikos sutrikimo ar panikos atakų pasižymi didesniu tam tikrų galvos smegenų sričių jautrumu (Sardina ir kt., 2009).
- Patiriamas didžiulis stresas, sudėtingi ar trauminiai gyvenimo įvykiai. Į didelį stresą kūnas reaguoja pasiruošdamas „ kovoti arba bėgti“. Ši reakcija mobilizuoja ir aktyvuoja: padažnėja širdies ritmas ir kvėpavimas, sutrinka deguonies ir anglies dvideginio pusiausvyra, gali pradėti suktis galva, atsiranda įtampa kūne ir kiti simptomai. Tokia kūno reakcija gali sukelti nerimą dėl sveikatos ir dar sustiprinti fiziologinę kūno reakciją. Taigi, didžiulis stresas ar trauminiai įvykiai gali išprovokuoti panikos ataką.
- Tam tikros patirtys, neįsisąmonintos emocijos ar vidiniai konfliktai. Psichodinaminės psichoterapijos požiūriu, panikos simptomai gali būti susiję su neįsisąmonintu pykčiu ar kitomis neįsisąmonintomis emocijomis (Busch, Milrod, Singer, 1999).
Dažnai panikos priepuoliai skatina žmones kreiptis į kardiologus ar bendrosios praktikos gydytojus ir tik įsitikinę, kad priepuoliai nėra susiję su fizinėmis ligomis, žmonės ryžtasi kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Dėl to žmonės užtrunka, kol pasiekia psichikos sveikatos priežiūros specialistus ir gauna efektyvią pagalbą.
Šiuo metu egzistuoja keletas galimų panikos sutrikimo ar panikos priepuolių gydymo būdų. Vienas efektyviausių yra kompleksinis gydymo būdas, kai taikomas tiek medikamentinis, tiek psichoterapinis gydymas.
- Kognityvinė elgesio terapija. Moksliniai tyrimai rodo, jog gydant panikos atakas geriausiai gali padėti kognityvinė elgesio terapija (Sanderson, Bruce, 2007). Neretai ji derinama su medikamentiniu gydymu.
- Relaksacijos praktikos. Šios praktikos gali padėti susitvarkyti su patiriamu stresu bei greičiau nusiraminti.
- Streso valdymo praktikos. Įvairios streso valdymo praktikos gali padėti geriau tvarkytis su išoriniais stresoriais, sumažinti patiriamo streso lygį ir taip mažinti asmens pažeidžiamumą.
- Kvėpavimo technikos. Kvėpavimo technikos gali būti pasitelkiamos panikos priepuoliui suvaldyti. Kvėpavimas gali padėti aktyvuoti parasimpatinę nervų sistemą, kuri padeda organizmui nusiraminti.
JPSPP koordinatorė
Edita Jankienė


