PSICHOAKTYVIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PATIRTIS JAUNIMO (14-15 M.) TARPE VILKAVIŠKIO R. SAV.

2024 m. rugsėjo – spalio mėn. Vilkaviškio rajono savivaldybės (Vilkaviškio r. sav.) ugdymo įstaigose buvo vykdomas psichoaktyvių medžiagų vartojimo tyrimas jaunuolių tarpe.

Tyrimo tikslas – ištirti ir išanalizuoti Vilkaviškio r. sav. ugdymo įstaigų jaunimo (14-16 m.) psichoaktyvių medžiagų vartojimo patirtį ir prevencijos būdų efektyvumą. Tyrimo metu buvo siekiama įgyvendinti šiuos uždavinius:

• išsiaiškinti jaunimo nuostatas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo atžvilgiu;

• įvertinti jaunimo požiūrį į šių medžiagų prieinamumą;

• išanalizuoti prevencinių priemonių efektyvumą ir naudą.

Tyrimo metodas – anketinis vertinimas (apklausa), kuri buvo pasiekiama ir pildoma internete, www.apklausa.lt internetiniame puslapyje.

Tyrimo tikslinė grupė – 14-16 m. Vilkaviškio r. sav. ugdymo įstaigų asmenys.

Tyrimo imtis – 153 respondentai.

Vykdyto tyrimo instrumentas buvo anketinė apklausa, kurios metu buvo apklausti jauni žmonės besimokantys Vilkaviškio r. sav. ugdymo įstaigose. Anketoje iš viso buvo pateikta 17 klausimų, naudotas mišraus tipo klausimynas.

Psichoaktyviosioms medžiagoms priskiriamos tokios medžiagos, kurios veikia žmogaus psichiką ir sukelia sveikatos bei elgesio sutrikimus. Tai ne tik narkotinės ir psichotropinės medžiagos, bet ir kitos medžiagos, su kurių vartojimu tiesiogiai ar netiesiogiai susiduriame kasdieniame gyvenime: alkoholis, nikotinas, buityje naudojamos cheminės medžiagos, kai kurie receptiniai nerimą ar skausmą malšinantys vaistai ir kt. Psichoaktyviosios medžiagos yra ypač pavojingos jauniems žmonėms, nes neigiamai veikia jų raidą, psichologinę, socialinę, fizinę ir ekonominę jų gerovę.

Apklausoje iš viso dalyvavo 153 respondentai, kurių atsakymų rezultatai pateikiami ir analizuojami šioje ataskaitoje.

Apklausoje dalyvavo didesnė dalis merginų (59 proc.), nei vaikinų (40 proc.), kurių amžiaus vidurkis 15 metų.

Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių respondentų buvo iš miesto (57 proc.).

71 proc. respondentų pažymėjo, kad psichoaktyvių medžiagų vartojimas yra aktuali problema, 20 proc. – neturėjo nuomonės, o 8 proc. pažymėjo, kad tai nėra aktuali problema, o 1 proc. apklaustųjų neatsakė į šį klausimą.

Respondentų buvo teiraujamasi „Ar Jūsų ugdymo įstaigoje buvo organizuotos prevencinės priemonės/veiklos prieš psichoaktyvių medžiagų vartojimą? Į šį klausimą 65 proc. respondentų atsakė teigiamai, 25 proc. – neturėjo nuomonės, 9 proc. apklaustųjų atsakė, kad nebuvo organizuotos prevencinės veiklos, o 1 proc. respondentų neatsakė į šį klausimą.

Jaunuolių buvo teiraujamasi, prieš kokias psichoaktyvias medžiagas ugdymo įstaigoje vyko prevencija. 32 proc. jaunuolių pažymėjo, kad prevencija buvo vykdoma prieš elektronines cigaretes („veipus“), 18 proc. – prieš narkotikus, 16 proc. – alkoholį, 16 proc. – tabaką, 10 proc. – kitas psichotropines medžiagas ir 8 proc. – prevencija nebuvo vykdoma.

Respondentų buvo prašoma patikslinti, kokios prevencinės priemonės prieš psichoaktyvių medžiagų vartojimą buvo vykdomos/nevykdomos ugdymo įstaigoje. Atsakant į šį klausimą, jaunuoliai galėjo rinktis kelis atsakymų variantus (žr. 6 pav.). Daugiausia respondentai pažymėjo, kad vyko klasės auklėtojo prevencinės pamokos – 36 proc. ir kitų lektorių paskaitos – 29 proc., o 10 proc. mokinių pažymėjo, kad prevencinės veiklos ugdymo įstaigose nebuvo vykdomos .

37 proc. respondentų prevencinių veiklų kokybę vertino patenkinamai, 35 proc. – gerai, 15 proc. – blogai ir 13 proc. – labai gerai.

Jaunuolių buvo klausiama kuo prevencinės veiklos prieš psichoaktyvių medžiagų vartojimą buvo jiems naudingos. 41 proc. respondentų pažymėjo, kad nebuvo naudingos, 40 proc. – prevencinės veiklos suteikė naujų žinių apie tam tikrą medžiagą, 10 proc. – atgrasė nuo tam tikros medžiagos vartojimo, 7 proc. – pakeitė prieš tai buvusią nuomonę apie psichoaktyvias medžiagas ir tik 2 proc. neatsakė į šį klausimą.

Jaunimo buvo prašoma įvertinti efektingiausius, jų nuomone, prevencinius būdus prieš psichoaktyvių medžiagų vartojimą. Atsakant į šį klausimą respondentų nuomonės ryškiai neišsiskyrė. Pirmoje vietoje dominavo specialisto (gydytojo, policininko ar kt.) paskaita (15 proc.), antroje vietoje – gyvi pavyzdžiai (12 proc.), trečioje vietoje – kuprinių, kišenių tikrinimas ugdymo įstaigoje. Mažiausiai efektyvią prevencijos priemonę respondentai nurodė plakatus ir skrajutes (3 proc.).

Respondentų buvo klausiama, su kokiomis prevencinėmis priemonėmis jie susiduria už mokyklos ribų. Atsakant į šį klausimą buvo galima rinktis kelis atsakymų variantus. Daugiausia jaunuolių pažymėjo, kad susiduria su gąsdinančiais vaizdais ant cigarečių pakelių (28 proc.), 17 proc. – su žinomų žmonių pasakojimais bei istorijomis.

Lyginant prevencinių priemonių efektyvumą mokykloje ar už jos ribų, dauguma respondentų pažymėjo, kad abi priemonės vienodai svarbios (45 proc.). 33 proc. – nežino, neturi nuomonės, o 12 proc. – taikomos už mokyklos ribų.

Didžioji dalis respondentų pažymėjo, jog niekada nėra vartoję psichoaktyvių medžiagų (62 proc.), tuo tarpu esa vartoję – 38 proc. Respondentų buvo klausiama, kaip jie įsigijo psichoaktyvių medžiagų. 54 proc. jaunuolių pažymėjo, kad nevartoja psichoaktyvių medžiagų, 24 proc. – įsigijo iš draugų, 10 proc. – nupirko tėvai, o 9 proc. – pirko patys.

20 proc. respondentų prieš vartodami psichoaktyvias medžiagas nesusipažino su šių medžiagų sudėtimi. 12 proc. jaunuolių į šį klausimą atsakė teigiamai, o 12 proc. pažymėjo, jog šiek tiek domėjosi psichoaktyvių medžiagų sudėtimi. 2 proc. respondentų neatsakė į klausimą, 54 proc. pažymėjo, jog psichoaktyvių medžiagų nevartoja (-o).

40 proc. jaunų asmenų nurodė, kad psichoaktyvias medžiagas naudojo, nes buvo įdomu pabandyti, 23 proc. – nežinojo, kad vartojo šias medžiagas, 20 proc. vartojo, nes pasiūlė draugai, negalėjo/nenorėjo atsisakyti.

Į klausimą „Jeigu būtumėte žinoję tai, ką sužinojote prevencinių veiklų metu, ar vis tiek būtumėte vartoję psichoaktyvias medžiagas?“ 58 proc. jaunimo atsakė neigiamai, 34 proc. – teigiamai, o likusieji 8 proc. jaunuolių neatsakė į šį klausimą.

1. Apklausoje dalyvavo didesnė dalis merginų (59 proc.), nei vaikinų (40 proc.), kurių amžiaus vidurkis 15 metų. Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių respondentų buvo iš miesto.

2. Džiugu, jog 71 proc. respondentų pažymėjo, kad psichoaktyvių medžiagų vartojimas yra aktuali problema.

3. Vilkaviškio r. sav. ugdymo įstaigose daugiausia dėmesio buvo skiriama elektroninių cigarečių („veipų“) (32 proc.), 18 proc. – narkotikų, 16 proc. – alkoholio, 16 proc. – tabako vartojimo prevencijai.

4. Respondentai įvertino, jog efektyviausia prevencinė priemonė prieš psichoaktyvių medžiagų vartojimą ugdymo įstaigoje yra specialisto (gydytojo, policininko ar kt.) paskaita, o mažiausiai efektyvi – plakatai ir skrajutės.

5. Daugiausia jaunimo (40 proc.) nurodė, kad psichoaktyvias medžiagas naudojo, nes buvo įdomu pabandyti, mažiausiai (7 proc.) apklaustųjų pažymėjo, kad pabandyti pasiūlė nepažįstamasis.