Ligonių kasos toliau įgyvendina vieną iš svarbiausių šių metų informacijos sklaidos tikslų – siekia paskatinti žmones reguliariai tikrintis pagal ligų prevencijos programas dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos, tiesiosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų. Šiemet šią temą pristačius šešiose šalies įstaigose, baigiantis metams apie prevencinę patikrą kalbėta ir nuotoliniame susitikime su Vilniaus Salininkų lopšelio-darželio darbuotojais.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus patarėja, laikinai vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas, Aimė Dumšienė papasakojo apie keliolika metų Lietuvos apdraustiesiems suteikiamą išskirtinę galimybę nemokamai prevenciškai tikrintis, ar neserga kuria nors iš minėtų ligų. Tiek onkologinės, tiek širdies ir kraujagyslių ligos gali kainuoti gyvybę vien todėl, kad jos nenustatomos laiku. Tačiau tikrinantis pagal ligų prevencijos programas, kai sulaukiama nustatyto rizikingo amžiaus, tokių padarinių galima išvengti.

A. Dumšienė paaiškino, kad reguliari prevencinė patikra pagal programas leidžia nustatyti riziką susirgti arba aptikti ligos užuomazgas, kurių žmogus dar nė nejunta. Tokiu etapu pradėjus ligos profilaktiką ar gydymą, padėti pacientams kur kas lengviau.

Moksliškai pagrįsta, kad dažniausiai susergama esant tam tikro, kai kuriais atvejais ir jauno amžiaus. Jo sulaukę apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu neatidėliodami turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl dalyvavimo jiems priklausančiose prevencinėse programose. Jeigu pasitikrinus pagal programą nustatoma, kad viskas gerai, šią patikrą svarbu kartoti po kelerių metų.

Ligonių kasos atstovė išvardijo, kad dėl gimdos kaklelio vėžio turi tikrintis moterys nuo 25 iki 59 m. (imtinai) kartą per 3 metus, dėl krūties vėžio – moterys nuo 50 iki 69 m. (imtinai) kartą per 2 metus, dėl storosios žarnos vėžio – vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 m. (imtinai) kartą per 2 metus, dėl prostatos vėžio – vyrai nuo 50 iki 69 m. (imtinai) ir vyrai nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo šia liga, kas 2 ar 5 m., dėl širdies ir kraujagyslių ligų – vyrai nuo 40 iki 54 m. (imtinai) ir moterys nuo 50 iki 64 m. (imtinai) kartą per 1 metus.

A. Dumšienė pabrėžė, kad visos prevencinių programų paslaugos yra nemokamos, jei žmogus yra apdraustas, priklauso minėto rizikos amžiaus grupei ir kreipiasi į savo šeimos gydytoją gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašęs, o prireikus detalesnių tyrimų – su šeimos gydytojo siuntimu į bet kurią gydymo įstaigą, dėl reikiamų paslaugų sudariusią sutartį su ligonių kasa.

Gyventojai, nepriklausantys rizikos amžiaus grupėms, tačiau juntantys kokių nors nerimą keliančių simptomų, taip pat nedelsdami turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis atliks reikiamus tiriamuosius ir gydomuosius veiksmus, apmokamus Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Pranešėja atkreipė dėmesį, kad dažniausiai gydymo įstaigos savo pacientams vizito pas šeimos gydytoją metu, elektroniniu paštu, SMS žinutėmis ar kitais būdais praneša, kad reikia pasitikrinti pagal ligų prevencijos programas. Šios informacijos iš gydymo įstaigos negavus ar į ją neatkreipus dėmesio, reikėtų patiems teirautis savo šeimos gydytojo, ar jau laikas prevenciškai pasitikrinti.

Išsami informacija apie ligų prevencijos programas pateikiama ligonių kasų interneto svetainės www.ligoniukasa.lrv.lt skiltyje „Ligų prevencijos programos“, pranešimas – čia.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos informacija

Ligonių kasos kviečia:

Rūpimus klausimus galima pateikti info@vlk.lt arba (8 5) 232 2222.