Kompiuteris – būtina ir neatskiriama darbo priemonė bet kurioje darbo vietoje: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. pradžioje kompiuteriais naudojosi visos gamybos ir paslaugų įmonės, kuriose dirbo 10 ir daugiau darbuotojų. Medikai kompiuterio poveikį sveikatai pirmiausiai sieja su regėjimo sutrikimais. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 40–85 proc. dirbančiųjų skundžiasi akių nuovargiu, sausumu, kurį sukelia įtampa žiūrint į smulkius objektus.

 

Tinkamas naudojimasis kompiuterio ekranu

 

Ženklai kompiuterio ekrane turi būti ryškaus kontūro, lengvai įskaitomi. Ryškumas ir / arba kontrastingumas tarp ženklų ir fono turi būti lengvai reguliuojamas. Vaizdas – stabilus ir nemirgantis. Kompiuterio ekranas turi būti lengvai ir laisvai pasukamas ir pakreipiamas pagal darbuotojo poreikius.

 

Darbo su kompiuteriu regos ergonomiką sudaro šie veiksniai:

· atstumas nuo akies iki ekrano;

· žiūrėjimo į kompiuterio ekraną kampas;

· kompiuterio ekrano pasvirimo kampas;

· aplinkos apšvietimas;

· atspindėjimas.

 

Geriausia, kai kompiuterio ekranas kiek įmanoma toliau nuo akių, o teksto skaitymui geriausia naudoti padidintą šrifto dydį. Tyrimai rodo, kad monitoriaus atstumas nuo akies iki kompiuterio ekrano turėtų būti nuo 60 iki 90 cm. Geras būdas nustatyti, ar kompiuterio ekranas stovi optimaliu atstumu: atsisėsti neutralioje padėtyje (kėdė įprastai sėdimoje padėtyje) ir ištiesti ranką. Jei ištiesta ranka galima paliesti kompiuterio ekraną, vadinasi, jis greičiausiai stovi per arti. Rekomenduojama ideali kompiuterio ekrano padėtis – 20–50 laipsnių žemiau horizontalios akių aukščio linijos. Optimalus ekrano pasvirimo kampas – individualus reikalas, tačiau paprastai rekomenduojama ekraną palenkti nuo savęs apie 5 laipsnius.

 

Dirbant kompiuteriu darbo vietos apšvieta turi būti pakankama visiems darbo veiksmams atlikti, atitinkanti darbo pobūdį ir tenkinanti darbuotojo regos ypatumus. Kompiuterinei darbo vietai reikalinga apšvieta yra 300–500 liuksų. Didesnė apšvieta nerekomenduojama, nes 1000 liuksų apšvietimas gali būti atspindžių kompiuterio ekrane priežastis. Norint patikrinti, ar kompiuterio ekrane yra atspindys, reikia išjungti kompiuterį. Tada jo ekrane galime pamatyti atspindžius. Juos sukelia šviesa, spindinti tiesiai į kompiuterio ekraną, todėl reikia patikrinti šviesos šaltinį.

 

Jei šviesos šaltinis langas, rekomenduojama kompiuterio ekraną pastatyti taip, kad regėjimo linija būtų lygiagreti langui. Jei to padaryti negalima, būtina pasirūpinti langų uždangalais. Jei apšvietimas sukelia atspindį, šviesos šaltiniai turi būti užtamsinti arba pašalinti. Stalinė lempa suteikia papildomą apšvietimą, tačiau reikia vengti pernelyg didelio šviesos srauto, nukreipto į kompiuterio ekraną. Ji turi būti naudojama tik dokumentams apšviesti. Jei darbuotojas dešiniarankis, lempa turi būti kairėje pusėje (ir atvirkščiai), kad sumažėtų šešėliai. Atspindžiams nuo kompiuterio ekrano pašalinti naudojamos specialios plėvelės. Tiesa, jos labai lengvai surenka dulkes, kurias būtina dažnai valyti. Tokias plėveles rekomenduojama naudoti tada, kai kitokios priemonės neįmanomos. Darbo stalo paviršius taip pat turi būti mažai atspindintis šviesą.

Rekomenduojami akių pratimai

 

Pratimai akims gali sumažinti akių nuovargį, kurį patiria daugybė žmonių, ilgai dirbdami prie kompiuterio. Būklė, vadinama kompiuteriniu regos sutrikimo sindromu, gali pasireikšti akių sausumu, akių įtampa, neryškia rega, galvos skausmais.

 

  1. Keli paprasti pratimai gali palengvinti akių nuovargio simptomus: Pakeisti žvilgsnio sufokusavimą. Šis pratimas turėtų būti atliekamas sėdint. Pirštą laikykite keli centimetrai nuo akies, sufokusuokite žvilgsnį į pirštą, lėtai traukite pirštą nuo veido, išlaikydami sukoncentruotą žvilgsnį į pirštą, pažiūrėkite į šalį, į tolį, vėl sufokusuokite žvilgsnį į pirštą ir lėtai traukite jį link akies, vėl pažiūrėkite į šalį ir sufokusuokite žvilgsnį į kokį nors objektą tolumoje. Šį pratimą kartokite tris kartus.
  2. Žvilgsnio fokusavimas arti ir toli. Tai – dar vienas žvilgsnio fokusavimo pratimas, kurį taip pat reikėtų atlikti sėdint. Laikykite nykštį maždaug 25 cm nuo veido ir sufokusuokite žvilgsnį į jį 15 sekundžių, akimis suraskite objektą už 3–6 metrų, žiūrėkite į jį 15 sekundžių, vėl sufokusuokite žvilgsnį į nykštį, pakartokite pratimą penkis kartus.
  3. Aštuoniukės figūra. Taip pat turėtų būti atliekama sėdint. Suraskite tašką ant grindų priešais jus už maždaug 3 metrų. Žvilgsniu veskite įsivaizduojamą skaičių 8. Aštuoniukę žvilgsniu veskite 30 sekundžių, po to pakeiskite kryptį
  4. 20-20-20 taisyklė. Žmogaus akys nesutvertos tam, kad žiūrėtų į vieną objektą ilgą laiką. Jei dirbate kompiuteriu visą dieną, 20-20-20 taisyklė gali padėti išvengti ilgo žiūrėjimo į kompiuterį sukelto akių nuovargio. Kas 20 minučių pažiūrėkite į objektą, esantį už 20 metrų, žiūrėkite 20 sekundžių.

 

Išankstiniai ir periodiniai darbuotojų sveikatos tikrinimai 

 

Išankstinių ir periodinių darbuotojų sveikatos tikrinimų tvarka yra reglamentuojama 2000 m. gegužės 31 d. Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ – asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos apraše (13 priede).

 

Asmenys, norintys įsidarbinti ar dirbantys (toliau – darbuotojai) darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnių poveikio), privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai. Pagal 13 priedo p. 4.3.2. Darbas su videoterminalais (kompiuteriais ir kt.) – privaloma tikrinti 1 kartą per 2 metus.

 

Jei atsiranda regėjimo sutrikimų, kurie gali būti susiję su darbu prie videoterminalo, darbdavys privalo darbuotojui suteikti galimybę atlikti atitinkamą akių ir regėjimo ištyrimą: regėjimo aštrumo, refrakcijos, akių dugno ištyrimas, akispūdžio nustatymas – vyresniems nei 40 m.

 

Darbuotojų akių sveikatos apsauga laikoma valstybės sveikatos apsaugos sistemos dalimi.

 

Medžiaga parengta pagal Higienos instituto Profesinės sveikatos centro parengtas Metodines rekomendacijas (Jūratė Tamašauskaitė, Profesinės sveikatos inovacijų skyrius) ir Higienos normą 32:2004 „Darbas su videoterminalais. saugos ir sveikatos reikalavimai“,  Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“.

 

Mankšta parinkta pagal www.healthline.com pateikiamą informaciją.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos informacija