Nors hepatitas A – ūminis kepenų uždegimas, dar vadinamas „nešvarių rankų liga“, Lietuvoje pastaruosius kelerius metus diagnozuojamas retai, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento specialistai šiemet stebi nepalankias tendencijas – vien per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje patvirtinta 14 hepatito A atvejų, iš kurių 13 – Vilniaus apskrityje. Be to, ši infekcinė liga šiemet jau nusinešė ir vieną gyvybę.

Tuo metu, pernai Lietuvoje iš viso registruoti penki, 2020 m. – devyni, 2019 m. – 17 hepatito A atvejų.

Anot NVSC Vilniaus departamento direktorės Rolandos Lingienės, kurį laiką situacija dėl hepatito A Lietuvoje buvo pakankamai stabili, paskutinysis mirties atvejis fiksuotas prieš dešimtmetį.

„Lygiai prieš dešimt metų stebėjome sudėtingą situaciją, vertinant hepatito A plitimą: registravome rekordinius atvejų skaičius, protrūkius bendruomenėse. Laimei, iki šiol šios ligos plitimo tendencijos nekėlė didesnio susirūpinimo, tačiau trylika atvejų per penkis mėnesius vien Vilniaus apskrityje, iš kurių vienas baigėsi mirtimi, yra rimtas signalas, kad turime nenumoti ranka į  užkrečiamųjų ligų keliamus pavojus ir prevencijos priemones joms išvengti“, – sako R. Lingienė.

Specialistai primena, jog hepatitas A yra viena iš per maistą, vandenį ir aplinką plintančių infekcijų. Užsikrečiama, kai virusas patenka į nesirgusio ar nepasiskiepijusio žmogaus organizmą su užterštu maistu ar vandeniu. Į maistą ar vandenį infekciją sukeliantis virusas patenka su užsikrėtusiojo išmatomis, jei žmogus tinkamai nesilaiko asmens higienos pasinaudojęs tualetu.

„Hepatitas A plinta dėl blogų higienos įgūdžių. Kaip ne kartą sakėme COVID-19 ligos pandemijos metu, rankų higiena yra auksinis standartas, siekiant apsisaugoti nuo daugelio užkrečiamųjų ligų. Tą patį norisi kartoti ir priminti, nes, kaip rodo praktika, pati paprasčiausia higiena gali padėti išsaugoti gyvybes. Taip pat būtina pasiskiepyti, ypač keliaujantiems ar tiems, kurie dėl savo profesijos turi didesnę riziką užsikrėsti“, – pabrėžia NVSC Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Eglė Korkut.

Hepatito A vakcina rekomenduojama keliaujantiems į šalis, kur sergamumas virusiniu hepatitu A yra didelis, taip pat vaikams, prieš jiems pradedant lankyti darželį ar mokyklą, bei žmonėms, kurių darbo specifika kelia riziką užsikrėsti, t. y. medikams, taip pat dirbantiems maisto tvarkymo įmonėse, nuotekų valymo darbuotojams.

Hepatito A vakcinos pasižymi dideliu veiksmingumu: imunitetas susidaro praėjus 2-4 savaitėms po pirmosios dozės, o antroji vakcinos dozė skiepijama praėjus 6-12 mėn. po pirmosios. Dėl vakcinos reikėtų konsultuotis su savo šeimos gydytoju.

Kaip rodo duomenys, kasmet pasaulyje virusiniu hepatitu A suserga daugiau nei pusantro milijono žmonių. Infekcija plinta tarp įvairaus amžiaus žmonių šeimose, kolektyvuose, bendruomenėse.

Pastebima, kad įvairiose pasaulio šalyse kilę hepatito A protrūkiai dažniausiai siejami su maistu, kuris tinkamai termiškai neapdorotas, todėl visuomenės sveikatos specialistai ragina keliautojus visuomet įsitikinti, ar vartojamas vanduo ir maistas yra saugus. Kelionių metu rekomenduojama vengti žalių jūros gėrybių, gerti tik virintą arba fasuotą vandenį, taip pat nevartoti ledo gabaliukų, jei nėra aišku, kad jie pagaminti iš švaraus vandens.

 

NVSC informacija