Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimą ir tarpinstitucinės darbo grupės sanitarinės apsaugos zonų nustatymo ir įregistravimo klausimams spręsti siūlymus, griežtesni reikalavimai kvapo koncentracijai gyvenamosios aplinkos ore įsigalios dviem metais vėliau – nuo 2026 m. sausio 1 d. Toks sveikatos apsaugos ministro įsakymas sudarys galimybes suderinti visuomenės ir įmonių interesus dėl visuomenės sveikatos saugos užtikrinimo, žemės naudojimo, ūkinės veiklos vykdymo galimybių nustatant ir įregistruojant sanitarinės apsaugos zonas, kurių vienas iš nustatymo kriterijų yra kvapo normatyvas.
Poreikis atidėti griežtesnio kvapo normatyvo įsigaliojimą iškilo sprendžiant žemės reformos metu įmonių sanitarinės apsaugos zonų neįregistravimo problemą, kai šalia esamų įmonių grąžintose žemėse galėjo būti statomi gyvenamieji namai, o gyventojai labiau veikiami taršos, nepageidaujamų kvapų. Sanitarinės apsaugos zona su žemės naudojimo apribojimais yra viena iš priemonių, apsauganti gyventojus nuo ūkinės veiklos galimo neigiamo poveikio, taršos, kvapų, taip pat neleidžianti gyvenamosioms vietovėms artėti prie įmonių ir sauganti ūkinės veiklos interesus.
Šiuo metu nuo 2010 m. Lietuvoje galiojanti didžiausia leidžiama kvapo koncentracija gyvenamosios aplinkos ore yra 8 europiniai kvapo vienetai (OUE/m3), o nuo 2026 m. sausio 1 d. ši norma bus sumažinta iki 5 europinių kvapo vienetų (OUE/m3).
Gyventojams visuomenės sveikatos sauga iki griežtesnio kvapo normatyvo įsigaliojimo nepablogės, nes 5–8 OUE/m3 kvapo koncentracija aplinkoje jaučiama kaip silpnas kvapas. Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojus griežtesniam kvapo normatyvui, oro kokybė turėtų pagerėti, nes 5 OUE/m3 kvapo koncentracija gali paveikti mažesnę visuomenės dalį, sukelti mažiau dirginimo, nepasitenkinimo. Taip pat iki šio termino esamos įmonės turėtų baigti nustatyti sanitarinės apsaugos zonas pagal realią taršą, kas leis neartėti gyventojams ir įmonėms vieniems prie kitų ir užtikrinti visuomenės sveikatos saugą, o tuo pačiu ir ūkinės veiklos interesus.
Tarpinstitucinės darbo grupės svarstymu metu, atsižvelgiant į nenumatytas aplinkybes (COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje ir kt.), kurios pablogino įmonių ekonomines veiklos galimybes, ir siekiant, kad įmonės galėtų geriau prisitaikyti (pritaikyti taršą mažinančias priemones, įdiegti naujas technologijas ar kt.) prie griežtesnio kvapo normatyvo, spėtų iki numatyto termino įregistruoti sanitarinės apsaugos zonas, darbo grupės buvo priimtas siūlymas pratęsti 5 europinių kvapo vienetų įsigaliojimo terminą dviem metams.
Nuo 2010 metų Lietuvoje galiojanti 8 europinių kvapo vienetų ribinė vertė buvo nustatyta atsižvelgiant į artimiausių užsienio valstybių taikomą praktiką. 2019 m. padaugėjus skundų dėl kvapų ir svarstant kvapo normatyvo griežtinimą, buvo įvertinta užsienio šalių praktika, užsienio šalių ekspertiniai tyrimai, kita informacija. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos teisės aktai nereglamentuoja kvapo koncentracijos ribinių verčių gyvenamojoje aplinkoje, Pasaulio sveikatos organizacija neteikia rekomendacijų dėl šių verčių saugių sveikatai lygių. Pasaulyje ir Europos Sąjungos šalyse kvapo koncentracijos ribinės vertės gyvenamojoje aplinkoje nustatytos labai įvairiai: žemiausia vertė yra 0,25 OUE/m3 (Vokietija), o didžiausia 10 OUE/m3 (Danija).
Tyrimų duomenimis, kai kvapo koncentracijos poveikio vertės žemos (mažesnės kaip 1 OUE/m3), nematuojamas joks reikšmingas kvapo sukeliamas nepatogumas visuomenei; kai kvapo koncentracijos poveikio vertės aplinkoje didesnės kaip 1 OUE/m3, bet mažesnės kaip 10 OUE/m3, registruojamas šioks toks kvapo sukeliamas nepatogumas – kuo didesnė kvapo poveikio koncentracija, tuo didesnis kvapo sukeliamo nepatogumo (dirginimo, nepasitenkinimo) procentas; esant 3 OUE/m3 kvapo koncentracijai kvapą jaučia (atpažįsta) apie 85 proc. gyventojų, toks kvapas (atsižvelgiant į kvapo nemalonumą) gali sukelti nuo nedidelio iki vidutiniškai nepageidaujamo poveikio; esant 5 OUE/m3 kvapo koncentracijai kvapą jaučia apie 90–95 proc. gyventojų, apie 10 proc. populiacijos gali patirti dirginantį kvapo poveikį ir skųstis kvapais. Atkreiptinas dėmesys, kad visuomenėje yra dalis žmonių, kurie jautriau reaguoja į kvapą ir dalis žmonių, kurie mažiau jautrūs kvapams.
Sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatytas kvapo normatyvas ir jo sugriežtinimo įgyvendinimas pasirinkti siekiant rasti balansą tarp ūkio subjektų galimybių, visuomenės sveikatos saugos ir gyvenimo kokybės užtikrinimo.
Sveikatos apsaugos ministro įsakymą rasite ČIA.
English