Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje sausio 27 d.– vasario 2 d. (5-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo ir siekė 1910,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis – 1848,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šį gripo sezoną sergamumo rodiklis yra didesnis nei pernai tuo pačiu metu (2024 m. 5-ąją savaitę siekė 1783,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Tačiau, atsižvelgiant į daugiametę dinamiką, kol kas matomas gripo sezonui būdingas sergamumo pakilimas.

Didžiausias sergamumo rodiklis – Vilniaus apskrityje

Mažiausias sergamumas registruotas Tauragės apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminį sergamumo lygį pasiekė 37 savivaldybės (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba). Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

Atkreipiame dėmesį, kad vertinant epidemiologinę situaciją, kompleksiškai vertinami tiek gripo, tiek COVID-19 ligos, tiek kitų ŪVKTI rodikliai. Priimant sprendimą dėl epidemijos paskelbimo, atsižvelgiama ir į papildomus kriterijus, pavyzdžiui, ligoninių, reanimacijos ir intensyviosios terapijos lovų užimtumą dėl gripo ir (ar) COVID-19 ligos. NVSC specialistai nuolat stebi situaciją, bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, prireikus siūlo skelbti epidemiją.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko 176 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 8 asmenys. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydoma 18 asmenų. Per savaitę registruoti 7 mirties nuo gripo atvejai (iš viso šį sezoną – 27). Asmenys priklausė 50–59 m., 60–69 m., 70–79 m., 80–89 m. (3) ir vyresnių nei 90 m.  amžiaus grupėms; visi turėjo lėtinių ligų; 6 buvo neskiepyti nuo sezoninio gripo, 1 – skiepytas. Nuo COVID-19 ligos mirties atvejų nebuvo užfiksuota (iš viso šį sezoną – 50).

Lietuvos apskričių ir kiekvienos savivaldybės sergamumo rodiklius galima rasti NVSC interneto svetainėje adresu https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/gripas-1/sergamumo-duomenys

Sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga duomenys apskrityse

Administracinės teritorijos

(apskritys)

4 sav. (2025 m. sausio 20–26 d. 5 sav. (2025 m. sausio 27 d. – vasario 2 d.)
Gripo atvejų skaičius ŪVKTI atvejų skaičius COVID-19 ligos  atvejų skaičius Suminis (gripo, ŪVKTI ir  COVID-19 ligos) atvejų skaičius Suminis rodiklis

(gripo, ŪVKTI ir  COVID-19 ligos  atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų)

Gripo atvejų skaičius ŪVKTI atvejų skaičius COVID-19 ligos  atvejų skaičius Suminis (gripo, ŪVKTI ir  COVID-19 ligos) atvejų skaičius Suminis rodiklis

(gripo, ŪVKTI ir  COVID-19 ligos  atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų)

Alytaus 632 1786 27 2445 1822,2 590 1809 40 2439 1817,7
Kauno 1905 8579 55 10539 1800,2 1783 9155 68 11006 1880,0
Klaipėdos 1414 4960 20 6394 1881,5 1218 4888 31 6137 1805,9
Marijampolės 304 1758 21 2083 1546,8 296 1873 25 2194 1629,3
Panevėžio 497 2474 19 2990 1430,0 456 2704 24 3184 1522,8
Šiaulių 718 3535 39 4292 1608,7 832 3949 43 4824 1808,1
Tauragės 88 1012 24 1124 1241,5 128 1051 5 1184 1307,8
Telšių 332 1520 6 1858 1419,3 250 1478 4 1732 1323,0
Utenos 180 1480 4 1664 1318,6 252 1647 12 1911 1514,4
Vilniaus 4664 15119 176 19959 2298,8 4852 15520 151 20523 2363,7
Iš viso Lietuvoje 10734 42223 391 53348 1848,6 10657 44074 403 55134 1910,5

 

Situacija Europoje

Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ELPKC) ketvirtos šių metų savaitės duomenimis, gripo viruso aktyvumas išlieka aukštas. Nuo gripo sezono pradžios (spalio mėn.) sunkiau serga 65 m. ir vyresni asmenys. Jiems išlieka ir didžiausia sunkių padarinių rizika. Respiracinio sincitinio viruso aktyvumas Europos Sąjungos / Europos ekonominės erdvės šalyse skiriasi. Dėl RSV į ligonines ir toliau dažniau patenka jaunesni nei penkerių metų amžiaus vaikai, t. y. vaikai, kuriems būdinga didžiausia sunkių padarinių rizika. COVID-19 aktyvumas išlieka žemas.

Informacijos šaltinis: https://erviss.org/

Kaip apsaugoti save ir kitus?

  • Stenkitės reguliariai, kruopščiai plauti rankas (ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių), nesant galimybės nusiplauti – naudokite rankų antiseptiką.
  • Neplautomis rankomis nelieskite akių, nosies ar burnos.
  • Dažniau vėdinkite ir drėgnu būdu valykite patalpas.
  • Čiaudėdami ir kosėdami užsidenkite nosį ir burną vienkartine nosine. Panaudotas nosinaites išmeskite į šiukšliadėžę. Jeigu po ranka neturite nosinės, čiaudėkite ir kosėkite į rankovę (geriausiai į alkūnės linkį). Jei prisidengėte burną ir nosį delnu, tuojau pat nusiplaukite rankas.
  • Susirgę likite namuose ir kreipkitės į gydytoją.
  • Susirgus rekomenduojama dėvėti medicininę kaukę ar respiratorių, kurie padės sulaikyti kvėpavimo takų sekretą kosint ar čiaudint.

Primename, kad skiepytis nuo gripo ir nuo COVID-19 ligos galima visą gripo sezoną. Itin rekomenduojame tai padaryti rizikos grupėms priklausantiems asmenims, t. y. 65 m. ir vyresniems; socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojams; asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis; asmenims, kurių imunitetas nusilpęs; sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams; nėščiosioms; 2–7 metų amžiaus vaikams. COVID-19 vakcinomis gyventojai gali skiepytis bet kurioje gydymo įstaigoje. Sezoninio gripo vakcina nemokamai skiepijami tik rizikos grupėms priklausantys asmenys ir tik toje gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašę.

Pažymėtina, kad gydymo bei socialinės globos įstaigos, atsižvelgdamos į turimą infrastruktūrą bei išteklius, šiuo metu gali taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus, susijusius su pacientų srautų valdymu, asmens apsaugos priemonių dėvėjimu, pacientų lankymo trukmės ar lankytojų skaičiaus ribojimu ir kt.

Daugiau informacijos apie COVID-19 ir gripą rasite čia.

 

Kontaktai žiniasklaidai

NVSC informacija

Atnaujinimo data: 2025-02-03