Lapkričio 12-oji – Pasaulinė plaučių uždegimo diena. Minėdamas šią dieną Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad viena dažniausių bakterinio plaučių uždegimo priežasčių yra pneumokokinė infekcija. Ji gali sukelti ne tik plaučių uždegimą, bet ir sunkias, gyvybei pavojingas komplikacijas – meningitą (smegenų dangalų uždegimą) ar sepsį (kraujo užkrėtimą). Nors užsikrėsti gali kiekvienas, didesnė sunkių ligos formų rizika kyla mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis ar turintiems nusilpusią imuninę sistemą. Primename, kad viena veiksmingiausių apsaugos priemonių nuo šios infekcijos yra skiepai.

Skiepai – efektyviausia apsauga nuo sunkių ligos formų

Lietuvoje vaikai nuo pneumokokinės infekcijos valstybės lėšomis skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių trimis vakcinos dozėmis: 2, 4 ir 12–15 mėnesių amžiaus. Vis dėlto kasmet apie 3,5–4 tūkst. vienerių metų amžiaus vaikų lieka nepaskiepyti. NVSC duomenimis, 2025 m. vienerių metų amžiaus vaikų, paskiepytų trečiąja pneumokokinės vakcinos doze, aprėptis siekė 79,46 proc. – mažiau nei 2024 m., kai ji siekė 81,47 proc. Nuo 2015 m., kai vaikų skiepijimas nuo pneumokokinės infekcijos buvo įtrauktas į profilaktinių skiepijimų kalendorių, nė vienais metais aprėptis nepasiekė 90 proc.

Valstybės lėšomis nuo pneumokokinės infekcijos skiepijami ir rizikos grupėms priklausantys vaikai bei suaugusieji. Nuo 2025 m. pabaigos nemokamai gali pasiskiepyti visi 65 metų ir vyresni asmenys – anksčiau ši galimybė buvo taikoma tik nuo 75 metų. Taip pat valstybės lėšomis skiepijami ir kiti nustatytoms rizikos grupėms priklausantys asmenys, tarp jų – tam tikromis lėtinėmis ligomis sergantys suaugusieji ir vaikai. Išsamų rizikos grupių sąrašą galima rasti čia. Visgi skiepijimo apimtys išlieka itin žemos – kasmet nuo pneumokokinės infekcijos pasiskiepija vidutiniškai tik apie 1,1 proc. suaugusiųjų.

Skiepai yra viena veiksmingiausių apsaugos priemonių nuo pneumokokinės infekcijos ir jos sukeliamų sunkių komplikacijų. O tiems, kurie nepriklauso rizikos grupėms, rekomenduojame dėl galimybės pasiskiepyti savo lėšomis pasitarti su šeimos gydytoju“, – primena NVSC Užkrečimųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė.

Kaip atpažinti pneumokokinę infekciją

Pneumokokinę infekciją sukelia bakterija Streptococcus pneumoniae. Ji gali sukelti įvairias ligas: plaučių uždegimą, galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimą (meningitą), kraujo užkrėtimą (sepsį), sinusitą ir vidurinės ausies uždegimą. Pneumokokai plinta oro lašeliniu būdu ir artimo kontakto metu. Bakterijų gali būti ir sveikų žmonių nosiaryklėje, todėl žmogus gali būti infekcijos nešiotojas pats nejausdamas jokių simptomų.

Pneumokokinio plaučių uždegimo simptomai dažnai prasideda staiga: pakyla temperatūra, atsiranda kosulys, krūtinės skausmas, dusulys, šaltkrėtis, prakaitavimas, jaučiamas didelis nuovargis. Pajutus šiuos simptomus svarbu kreiptis į gydytoją, kuris įvertins sveikatos būklę ir paskirs reikalingą gydymą.

„Didžiausią riziką susirgti sunkiomis pneumokokinės infekcijos formomis patiria vaikai iki 5 metų, 65 metų ir vyresni žmonės bei asmenys, sergantys lėtinėmis širdies, plaučių, inkstų ar kepenų ligomis, cukriniu diabetu ar onkologinėmis ligomis. Didesnė rizika taip pat kyla žmonėms, turintiems imuninės sistemos sutrikimų, vartojantiems imunitetą slopinančius vaistus ar kuriems atlikta organų arba kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija. Šiems žmonėms pneumokokinė infekcija gali būti ypač pavojinga, sukelti sunkių komplikacijų ir kelti grėsmę gyvybei. Todėl labai svarbu nedelsti ir pasirūpinti apsauga – pasiskiepyti“, – akcentuoja NVSC atstovė.

Vykdomas projektas

NVSC kartu su Lietuvos ir tarptautiniais partneriais įgyvendina Europos Komisijos finansuojamą projektą JARED „Bendrieji veiksmai dėl lėtinių kvėpavimo takų ligų“.

Projekto tikslas – visoje Europoje stiprinti lėtinių kvėpavimo takų ligų (astmos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos ir kt.) prevenciją, gerinti jų ankstyvąją diagnostiką bei sumažinti šių ligų sukeliamą naštą visuomenei.

36 mėnesius (2024 m. gruodžio 1 d. – 2027 m. lapkričio 30 d.) truksiančios iniciatyvos metu didelis dėmesys skiriamas skaitmeniniams sveikatos sprendimams, vakcinacijos ir higienos skatinimui, rūkymo nutraukimo paramai, oro taršos poveikio mažinimui bei sveikatos raštingumo didinimui, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms gyventojų grupėms.

Daugiau informacijos rasite čia.

 

Kontaktai žiniasklaidai

 

 

Atnaujinimo data: 2026-11-12